Albertas ONIŪNAS
Šį mėnesį baigiasi "Sodros" Klaipėdos skyriaus sudaryta sutartis su individualia Arvydo Lingės paslaugų firma "Žilvinas". Gegužės mėnesį uostamiesčio ir rajono pensininkams pensijas išnešios jau firmos "Odivita" darbuotojai. "Žilvinas" pensijas nešiojo nuo 1992 metų. Per tuos metus firmos darbuotojai buvo nuolat užpuldinėjami nusikaltėlių. Šiais metais paaiškėjo, kad A. Lingę STT agentai įtaria įvairiais finansiniais nusikaltimais. Visa tai bus tiriama drauge su buvusio "Sodros" Klaipėdos skyriaus vedėjo Viktoro Valcerio byla.
Kaltinamas vedėjas ir pavaldinės
Viktoras Valceris (38 m.) buvo realus kandidatas į šalies "Sodros" vadovus. Iki šios kandidatūros patvirtinimo trūko visai nedaug, bet STT susidomėjo "Sodros" Klaipėdos skyriaus veikla ir V. Valceris, užuot gavęs aukštą postą, atsidūrė Šilutės areštinės kameroje. Nuo 1991 metų skyriui vadovavęs V. Valceris įtariamas rengęs fiktyvius "Sodros" patalpų, statinių ir kito turto pardavimo konkursus, kurių laimėtojai buvo žinomi iš anksto. Tai būdavo asmuo arba firma, atstovaujanti V. Valcerio interesams. Oficialūs kaltinimai: piktnaudžiavimas tarnyba, oficialių dokumentų klastojimas, suklastotų dokumentų panaudojimas. Panašūs kaltinimai pareikšti V. Valcerio pavaldinėms: kanceliarijos vedėjai Žanetai Markevič, Teisės ir personalo poskyrio vyresniajai personalo specialistei Daliai Zagurskienei bei to paties poskyrio specialistei Nataljai Zdanevičienei. Manoma, kad pastaroji susijusi su "Sodros" pastato Liepų gatvėje pardavimu už juokingai mažą kainą V. Valcerio giminaičiui.
Tarnybiniai apartamentai
"Sodros" pastatai Klaipėdoje - gana kuklūs. Tuo metu, kai daugelyje šalies miestų kilo didžiuliai prabangūs "Sodros" rūmai, V. Valceris naujų statybų nepradėjo. Galbūt čia pasireiškė žydiškas vadovo charakteris - kada nors vis tiek dėl šių rūmų kiltų skandalai, tad geriau kur nors kitur. Tuo tarpu savo darbo vietą V. Valceris įsirengė negailėdamas valdiškų pinigų. Prie vedėjo kabineto yra kabinetas - skirtas poilsiui, su minkštų baldų komplektu, garso aparatūra. Daugelis vadovų turi tokius poilsio kambarius - tai nieko nauja. Tačiau "Sodroje" iš vadovo poilsio kambario yra durys į nedidelę, tačiau labai stilingą virtuvę, šalimais - ir tualetas. Iš virtuvės yra durys į posėdžių salę. Iš jos laiptai veda į palėpės aukštą, kur įrengta svetainė. Tai baras, staliukai, vėlgi minkšti baldai. Beje, atlikdami kratą V. Valcerio tarnybiniuose apartamentuose STT agentai rado pornografinių žurnalų, prezervatyvų. Akivaizdu, kad su šeima negyvenantis vedėjas, pavargęs nuo darbų, ilsėjosi itin aktyviai. Beje, "Sodros" moterys dėl buvusio vedėjo seksualinio priekabiavimo kol kas nesiskundžia.
Paslaptingas prokuroro vizitas
Po sulaikymo V. Valceris buvo suimtas ir kurį laiką laikomas Šilutės areštinėje. Čia ir vėl kilo skandalas, kai V. Valcerį be bylą tiriančių STT agentų žinios aplankė Šilutės rajono vyriausiasis prokuroras R. Kurpavičius. Vėliau Klaipėdos apygardos vyr. prokuroras I. Laucius teigė, kad tas vizitas buvo visiškai teisėtas, nes prokurorai esą ir STT veiklą kontroliuoja. Tačiau iš tiesų povandeninės srovės čia kur kas gilesnės. V. Valceris prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. O anksčiau jis yra buvęs "Jūros" įmonės likvidacinės komisijos narys. Kaip jau dabar aiškėjo, bene visi tos komisijos nariai "pasišildė rankas", privatizuodami įmonės turtą. Įvairiai dabar gali būti traktuojami ir kai kurių uostamiesčio prokurorų veiksmai tiriant su "Jūra" susijusias bylas. Todėl neatmestina galimybė, kad prokuroro vizitas pas suimtąjį buvo labai tikslingas - įspėti, kad kameros interjero sukrėstas V. Valceris savo prisipažinimų sraute nepripasakotų ko nereikia.
Vonia seseriai
Panašiais interesais galbūt galima paaiškinti ir tą faktą, kad kai teismas neįvykdė prokuratūros prašymo ir neleido pratęsti V. Valcerio suėmimo, STT agentai kaltinamajam bandė skirti bent jau namų areštą, bet visi tai galintys padaryti prokurorai staiga išvyko neaiškia kryptimi. Tą dieną nė vieno taip ir nepavyko rasti.
Pastaruoju metu paaiškėjo, kad nežinia kur pradingo "Sodros" įsigyti vonia "džakuzi" bei sportiniai treniruokliai. Pastarųjų STT kol kas nepavyko aptikti, o vonia jau rasta V. Valcerio sesers viloje Juodkrantėje. Beje, ši vila buvo "Sodros", o vėliau įdomiais būdais privatizuota.
Pensijos - riebus kąsnelis
V. Valcerio vadovaujamos "Sodros" ir klaipėdiečio A. Lingės firmos "Žilvinas" draugystė prasidėjo 1992 metais. Tada nereikėjo skelbti konkurso pensijoms išnešioti ir "Sodra" šį darbą tiesiog perleido ką tik įkurtai A. Lingės firmai. Įvairiais metais už paslaugas "Sodra" mokėjo "Žilvinui" nuo 1,1 iki 1,8 procento nuo išmokėtų pinigų. Tokiu būdu firma per metus gaudavo milijoną ir daugiau litų, nes pensijų išmokama apie 100 milijonų. 1995 metais "Žilvinas" kaip socialines paslaugas teikianti firma buvo atleistas nuo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Firmos grynasis pelnas siekė mažiausiai pusę milijono litų kasmet. Kodėl tokio riebaus kąsnelio nepanoro "Lietuvos paštas", sunku pasakyti. Ši įmonė lyg tyčia vis užsiprašydavo didesnės sumos nei "Žilvinas". Kalbama, kad tokia įvykių eiga ir buvo suplanuota.
1997 metais "Sodra" pardavė savo pastatą miesto centre, Liepų gatvėje. V. Valceris šio pastato pardavimo konkursą sugebėjo taip organizuoti, kad už 38 000 litų jį įsigijo V. Valcerio giminaitis A. Rudaitis. O netrukus už 380 000 litų pardavė A. Lingės firmai "Žilvinas". Manoma, tokia suma buvo nurodyta tik sutartyje, o iš tiesų sumokėta 200 000 litų. Kam, už ką ir kiek pinigų teko iš tiesų, dabar jau sunku beatsekti, tačiau tokiu būdu "Žilvinas" įsigijo savo pagrindinį biurą, kuriame dirbama ir dabar.
Nuostoliai buvo neišvengiami?
1999 metais "Sodrai" tapo privaloma skelbti konkursą pensijų išnešiotojams. Jis ir buvo paskelbtas, o laimėjo, žinoma, "Žilvinas". Ši firma užsiprašė už paslaugas 1,1 procentą nuo išnešiotų pinigų sumos. Būtent tokia suma ir buvo nurodyta "Sodros" sąlygose. Visi kito konkurso dalyviai, tarp jų ir paštas, reikalavo didesnių sumų, todėl akivaizdu, kad dalyvavo fiktyviai - iš anksto puikiai žinodami nelaimėsią. Beje, viena iš konkurso sąlygų buvo ir išnešiojamų pinigų saugumas. "Žilvinas" visuose savo punktuose žadėjo įrengti pavojaus signalizaciją, vykdyti kitus saugumo reikalavimus. Tačiau visa tai tebuvo blefas. Jau į ką, ką, bet į saugumą ši firma dėmesio nekreipė. Todėl ir "Žilvino" pensijų išnešiotojai nuolat tapdavo plėšikų aukomis ir patekdavo į kriminalinių įvykių suvestines. Tragiškiausias apiplėšimas įvyko 1999 metų birželį. Tąsyk du ginkluoti narkomanai patykojo "Žilvino" darbuotojų nuošaliame kelyje ties Šaulių kaimu. Pensijų išvežiotojų automobiliui buvo užtvertas kelias, jo vairuotojas A. Rimkus nušautas, o iš kasininkės Aušros Mangevičiūtės pagrobta 8 000 litų. Vėliau nusikaltėliai buvo sulaikyti ir nuteisti.
"Žilvinas" konkurso nelaimėjo
Paskutinis nusikaltimas, susijęs su "Žilvinu", įvyko vos prieš savaitę. Nusikaltėliai įsilaužė į įmonės patalpas Liepų gatvėje ir iš metalinės dėžės pagrobė 10 000 litų. Jokios signalizacijos patalpose nebuvo. Tapo akivaizdu, kad 1999 metais laimėto konkurso sąlygų "Žilvinas" nė nesirengė vykdyti. Įmonės savininkas A. Lingė po vieno iš apiplėšimų spaudai yra prasitaręs, kad tokių nusikaltimų būna vienas du per metus, todėl nuostolius yra paprasčiausia dengti iš įmonės pelno. Galima pridurti - ir nesukti sau galvos dėl darbuotojų saugumo. O apie vieną apiplėšimą policijai buvo pranešta tik praėjus po įvykio trims savaitėms.
Šiais metais buvo surengtas eilinis konkursas pensijų išnešiotojams. Laimėjo įmonė "Odivita", pasiūliusi paslaugas už 0,849 procento nuo išmokėjimų sumos. "Lietuvos paštas" norėjo, kaip visada, daugiau - 0,9 procento. Skyriaus vedėjos išmokų reikalams pavaduotoja A. Kazlauskienė sakė, kad "Žilvino" siūlomos paslaugos šįkart neatitiko konkurso sąlygų. Kokių - komercinė paslaptis. Tačiau A. Kazlauskienė užtikrino, kad tam neturėjo jokios įtakos STT atliekamas "Sodros" bei "Žilvino" veiklos tyrimas.
