Rokiškyje gyvenanti Emilija G. prašo detaliau paaiškinti, kokiomis dalimis turėtų būti paveldėta tėvų žemė, jeigu, jiems mirus, liko šie paveldėtojai: dukra, sūnus, mirusio sūnaus žmona ir trys vaikai, mirusio sūnaus iš pirmosios santuokos du vaikai, o iš antrosios santuokos - žmona, mirusio sūnaus iš pirmosios santuokos vienas vaikas, o iš antrosios santuokos - žmona. Laiško autorei ypač svarbu sužinoti, ar įgis teisę į paveldimą žemę mirusių sūnų žmonos iš antrųjų santuokų (šios santuokos sudarytos po tėvų mirties).
Advokatas D. Svirinavičius paaiškino, jog iš laiško galima suprasti, jog palikėjai testamento nepaliko, todėl teks kalbėtis apie paveldėjimą pagal įstatymą. Civiliniame kodekse nustatyta, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai ir paveldi lygiomis dalimis, o palikėjo vaikaičiai yra antrosios eilės įpėdiniai. Tačiau Civilinis kodeksas taip pat numato, jog palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmosios arba antrosios eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Konkrečiu atveju palikėjo vaikaičiai, paveldintys atstovavimo teise, lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Įstatyme nenustatyta teisė paveldėti pagal įstatymą uošvių turtą marčioms nė nenumatyta teisė paveldėti atstovavimo teise uošvių, tai yra mirusio sutuoktinio tėvų, turtą. Išsamesnę konsultaciją šiuo konkrečiu klausimu galima gauti notarinėje kontoroje, pateikus notarui papildomus dokumentus.
Iš laiško aišku, jog nurodyta paveldima žemė jau priklausė palikėjams jų mirties dieną (pastarieji ją įgijo įstatymais nustatyta tvarka). Todėl šiuo atveju nereikėtų painioti Civiliniame kodekse pateikto paveldėjimo reglamentavimo su nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra, jeigu nuosavybės teisės į tą žemę dar tik atkuriamos, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas kitaip reglamentuoja turto, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, marčių ar žentų teises. Pavyzdžiui, pagal šio įstatymo nuostatas nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriamos laikantis tame įstatyme nustatytų reikalavimų ir tokiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kaip turto savininko vaiko, kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Taigi, jei laiško autorės nurodytu atveju šie klausimai yra susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą (tiesa, laiške tai nenurodyta, tačiau žmonės dažnai painioja paveldėjimo teisės klausimus su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu), jai patariame kreiptis į advokatą.
