Praėjusių metų spalio 30-osios rytą atsikėlęs marijampolietis V. V. (38 m.) neberado daugiabučių namų kieme stovėjusio savo automobilio BMW. Netrukus vyras sulaukė skambučio - vagimi prisistatęs nepažįstamasis pasiūlė mašiną išsipirkti už 1 400 JAV dolerių. Automobilio savininkas dar bandė derėtis dėl išpirkos dydžio, tačiau nusikaltėlis į jokias kalbas nesileido.
Asmenį, galintį bendrauti ir su nukentėjusiuoju, ir su nusikaltėliais, V. V. susirado kaimyniniame daugiabutyje - tokį Mantą Švelnį (25 m.), kartą jau teistą už pasikėsinimą vogti. V. V. buvo girdėjęs, kad Mantas tokiais atvejais gali padėti. Beje, Mantu šis su tėvais gyvenantis jaunas vyras, tik dėl jam žinomų priežasčių panūdęs pasikeisti nuo gimimo turėtą vardą, tapo tik pernai - anksčiau jis buvo Erikas.
Mantas Švelnys sutiko būti tarpininku. Reikalo detalės su nukentėjusiuoju V. V. kelias dienas buvo aptarinėjamos telefonu. Užbėgant įvykiams už akių reikia paminėti, kad pavogto automobilio savininkas pokalbius telefonu įrašinėjo. Turbūt dėl visa ko - jeigu automobilis jam nebūtų grąžintas net ir sumokėjus išpirką.
Po penkių dienų sutartu laiku ir sutartoje vietoje V. V. perdavė Mantui Švelniui 1 400 dolerių. Pats Mantas nuvyko kartu su V. V. prie Marijampolės pakraštyje esančių kapinių ir parodė stovintį V. V. automobilį. Rodės, sandėriu liko patenkintos abi suinteresuotos pusės, tačiau netrukus V. V. apie visa tai pranešė policijai.
Tuoj pat sulaikytas Mantas Švelnys prisipažino tarpininkavęs kaimynui V. V. jo paties paprašytas. Vogęs jo automobilį ar organizavęs vagystę vyras kategoriškai neigė. Jis neišdavė, su kuo bendravo dėl išpirkos dydžio ir dėl pavogto automobilio sugrąžinimo. Iki teismo Mantas neigė ir pasisavinęs V. V. duotus pinigus - šie, beje, tiriant taip ir nebuvo surasti. Tik tuomet, kai priartėjo Mantui lemiamos teismo dienos, su nukentėjusiuoju V. V. jis atsiskaitė. (Sunku patikėti, kad jokios naudos iš tarpininkavimo neva neturėjęs vyras vėliau mielu noru būtų atidavęs savo pinigus.)
Po įvykio M. Švelnys dešimt parų praleido areštinėje. Darbovietėje teigiamai, o teisėsaugininkų patenkinamai charakterizuojamas M. Švelnys, antrą kartą savo gyvenime sėdęs į kaltinamųjų suolą (pirmą kartą nuo "zonos" išgelbėjo amnestija), už turto prievartavimą buvo nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis, bausmės vykdymą atidėjus vieneriems metams, teismo salę paliko pakelta galva. (Baudžiamasis kodeksas, įsigaliojęs nuo š. m. gegužės 1 d., turto prievartautojui, nevartojusiam smurto ir nesugadinusiam, nesunaikinusiam svetimo turto, numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pagal anksčiau galiojusį BK išaiškinti reketininkai mažiausiai dvejiem metams patekdavo už grotų.)
Skeptikas turbūt pasakytų, kad tarpininkaudamas išsiperkant V. V. automobilį Mantas Švelnys tik įgijo reikiamos patirties - esą kitą kartą nusikalsdamas žinos, kaip elgtis atsargiau ir be įkalčių. Beje, naujo M. Švelnio nusikaltimo ilgai laukti nereikėjo - vieną dieną paskelbus nuosprendį, kitą dieną jaunas vyras jau buvo sulaikytas! Jis įtariamas su bendrininkais pavogęs iš Radviliškio automobilių turgaus brangią mašiną "Audi 100 C4", pagamintą vos prieš kelerius metus ir priklausančią vienai Latvijos bendrovei.
