Plaukai - grožio simbolis. Ir nors vyrams šis kriterijus lyg ir nėra taikomas, tačiau baimė nuplikti kamuoja kone kiekvieną stipriosios lyties atstovą. Ar galima sustabdyti plaukų slinkimą, ar vyriškasis plikimas užprogramuotas genuose?
Kodėl plaukai slenka...
Priežastis, dėl ko iš pažiūros visiškai sveikas žmogus ima plikti, galima būtų suskirstyti į vidines ir išorines. Vidines plaukų slinkimo priežastis lemia amžius, paveldimumas, hormonai. Nuo paveldimo plikimo dažniausiai kenčia vyrai: 58 proc. vyrų ir 45 proc. moterų, vyresnių nei 50 metų amžiaus, pradeda dalinai plikti. Šis polinkis gali būti paveldimas tiek iš tėvo, tiek iš motinos. Išorinės plikimo priežastys - stresas, depresija, stiprių vaistų vartojimas, netinkama mityba, geležies trūkumas. Taip pat plaukai gali pradėti slinkti sergantiesiems vėžiu, inkstų nepakankamumu, centrinės nervų sistemos ligomis, patyrus galvos traumas, dėl įvairių fizinių bei cheminių dirgiklių. Dažnai padidėjusį plaukų slinkimą tiek vyrai, tiek moterys pastebi tik iš pradžių, vėliau į tai tiesiog nereaguoja. Neretai būna ir taip, kad gausiau plaukai lyg ir neslinko, o vieną gražią dieną staiga pasirodė, jog plaukai gerokai praretėjo. Taip yra todėl, kad nuplikimas tampa akivaizdžiai matomas, kai jau būna prarasta apie 15 proc. plaukų.
Androgeninė vyrų alopecija
Androgeninė vyrų alopecija - dažniausia vyrų nuplikimo priežastis, sukelianti apie 95 proc. visų nuplikimo atvejų. Vyriškas plikimas gali prasidėti bet kada po brendimo. Smarkus plikimas gali būti pastebimas vyrams po 17 metų, moterims - po 25-30 metų. Retėjantys plaukai smilkiniuose ir silpnėjantys viršugalvyje - pirmieji plikimo požymiai. Pirmas plaukų retėjimas kaktos šonuose pastebimas 96 proc. subrendusio amžiaus vyrų, o tolimesnis plikimas progresuoja tik apie pusei vyrų. Androgeninei vyrų alopecijai įtaką daro trys veiksniai - genai, amžius ir stimuliuojamasis androgenų poveikis. Šis plikimas atsiranda dėl paveldėtos plauko folikulo savybės labai reaguoti į normalų kraujyje esančių androgenų kiekį. Genetiškai paveldėti plaukų folikulai traukiasi trumpindami plaukų augimo fazę ir pailgindami poilsinę fazę. Pamažu plaukai tampa plonesni, greičiau iškrenta ir pagaliau nustoja augti.
Kaip sustabdyti plaukų slinkimą
Kuo anksčiau bus pradėta gydyti - tuo veiksmingesni bus rezultatai. Norintiesiems sustabdyti plaukų slinkimą reikėtų kreiptis į specialistus, nes kiekvienu atveju turi būti parinktas individualus gydymas. Kartu turėtų būti gydomos ir plaukų slinkimą sukėlusios ligos. Ir nors veiksmingo androgeninės vyrų alopecijos gydymo nėra, bet sulėtinti plikimą galima. Esant pradinei alopecijos stadijai, veiksmingi šampūnai ir losjonai. Tačiau kokias priemones pasirinkti? Be abejo, geriausia naudoti ir plaukų slinkimą stabdantį šampūną, ir losjoną. Tačiau, jei tokios galimybės nėra, patariama rinktis losjoną. Kodėl? Todėl, kad šampūno paskirtis - gerai ištrinkti plaukus bei dezinfekuoti galvos odą. Vėliau šampūnas ir jame esančios veiksmingos medžiagos išskalaujamos. Losjono paskirtis - maitinti galvos odą ir stiprinti plauko folikulą. Losjone esančios medžiagos išlieka ilgai, nes jis nenuplaunamas. Tad, maitindami galvos odą, gerindami jos kraujotaką, stipriname plauko folikulą, nuo kurio būklės, kaip žinoma, ir priklauso, ar turėsime gražius, sveikus ir stiprius plaukus. Net ir praplikus... Šiuo metu vis populiaresnis tampa plaukų persodinimas. Kad persodinimas būtų sėkmingas, reikia, kad nenuplikusioje odoje plaukai būtų pakankamai stori ir tankūs, o paėmus dalį jų persodinti nebūtų žymu. Procedūrą galima atlikti, kol pacientas dar nėra visiškai nuplikęs. Prieš operaciją patikrinama paciento sveikata. Tai daroma norint nustatyti reikalingų medikamentų sąrašą bei užtikrinti geriausius rezultatus. Kitas žingsnis - plaukų šaknų ląstelių atskyrimas užpakalinėje galvos dalyje. Paskui paruošti plaukai įsodinami, o pacientas jau kitą dieną gali eiti į darbą. Teigiamiems rezultatams pasiekti paprastai užtenka vienos operacijos. Tačiau, atsižvelgiant į paciento pageidavimus, plikimo vietų struktūrą, dydį ir vietą, galimos pakartotinės operacijos. Kaip rodo statistika, maždaug 50 proc. pacientų dar kartą ryžtasi operacijai, tikėdamiesi geresnių rezultatų.
