Trečiadienį (09.24) Vyriausybė pritarė Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuris suderintas su Civilinio kodekso nuostatomis, taip pat patikslintos įstatymo nuostatos, dėl kurių kyla praktinių taikymo problemų. Šis projektas teikiamas svarstyti Seimui. Akcinių bendrovių įstatymo pataisos rengtos kelerius metus.
Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, siekiant Akcinių bendrovių įstatymą padaryti aiškesnį ir patogesnį vartotojams, siūloma iš dalies pakeisti įstatymo struktūrą, taip pat aiškiau ir tiksliau išdėstyti daugelį įstatymo normų.
Projekte išplėsta Akcinių bendrovių įstatymo reguliuojama sritis. Nurodoma, kad įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, atskyrimą, pertvarkymą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą.
Projekte siūloma atsisakyti uždarosios akcinės bendrovės teisinės formos susiejimo su akcininkų skaičiumi, t.y. siūloma panaikinti maksimalią 100 akcininkų ribą.
Šiek tiek išplėsti reikalavimai bendrovės įstatams. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, bendrovės įstatuose papildomai reikės nurodyti bendrovės teisinę formą (akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė), bendrovės įstatų keitimo tvarką ir bendrovės veiklos laikotarpį, jei jis ribotas. Siekiant užtikrinti tinkamą akcininkų ir kreditorių informavimą apie bendrovės įvykius, kurie turi būti skelbiami viešai, siūloma įstatuose nurodyti konkretų Lietuvos Respublikos dienraštį, kuriame skelbiami vieši pranešimai. Pakeitus įstatus juridinių asmenų registrui kartu su įstatų pakeitimais turės būti pateiktas visas pakeistų įstatų tekstas.
Bendrovės registravimui skirtas atskiras trečiasis skirsnis. Jame nurodomos sąlygos, kurias įvykdžius gali būti registruojama bendrovė, bei nurodomi konkretūs registravimo duomenys, taip pat pateikiamos taisyklės, nustatančios registravimo duomenų ir dokumentų įrodomąją galią sprendžiant ginčus.
Bendrovių, kaip ir kitų privačiųjų juridinių asmenų teisnumą nustato Civilinis kodeksas, todėl atsisakyta atskiro straipsnio, kuriame būtų nustatytos bendrovių teisės ir pareigos. Skolinimosi teisiniai santykiai būdingi ne tik bendrovėms, todėl atsisakyta šių santykių reglamentavimo - tai Civilinio kodekso ir specialių įstatymų reguliavimo sritis.
Siekiant užkirsti kelią paplitusiam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis dėl balsavimo teisės apribojimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti normą, pagal kurią teisė balsuoti negalėtų būti uždrausta ar apribota, išskyrus atvejus, kai ginčijama nuosavybės teisė į akciją.
Iš dalies pakeistos nuostatos, susijusios su bendrovės valdymu. Pagal Civilinį kodeksą visuotinis akcininkų susirinkimas bei stebėtojų taryba nėra valdymo organai. Todėl Projekte kaip valdymo organai įvardyti bendrovės valdyba ir vadovas. Projekte numatyta, kad bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą, kiti organai sudaromi akcininkų nuožiūra. Numatyta galimybė balsuoti telekomunikacijų įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Iš dalies pakeista balsų skaičiavimo visuotiniame akcininkų susirinkime tvarka. Jeigu yra kvorumas, sprendimas laikomas priimtu paprasta balsų dauguma, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų už negu prieš.
Atsižvelgiant į veikiančių bendrovių finansinę būklę ir įvertinus Europos Sąjungos direktyvas, projekto 38 straipsnio 3 dalyje pakeistas bendrovės nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykio reikalavimas. Numatyta, kad jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (pagal galiojantį įstatymą 3/4), turi būti imamasi priemonių padėčiai ištaisyti.
Projekte siūloma pakeisti privalomus audito reikalavimus uždarosioms akcinėms bendrovėms. Auditas būtų privalomas uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių turto suma ir pardavimų pajamos dvigubai didesni nei pagal galiojantį įstatymą.
Projekte numatyta galimybė išleisti akcijų sertifikatus, atsisakyta pareikštinių akcijų reglamentavimo, taip pat atsisakyta draudimų uždarajai akcinei bendrovei išleisti obligacijas bei supirkti ribotą savo akcijų kiekį.
Projekte siūlomai normai, jog Vertybinių popierių rinkos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka akcinės bendrovės akcininkai turi teisę reikalauti, kad kiti akcininkai jiems privalomai parduotų savo akcijas, arba reikalauti, kad kiti akcininkai privalomai nupirktų iš jų akcijas, įgyvendinti Vyriausybė taip pat pritarė Vertybinių popierių rinkos įstatymo bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimų projektams. Pakeitimai skirti tam, kad būtų subalansuotos smulkiųjų ir stambiųjų akcininkų teisės ir pareigos tarpusavio atžvilgiu tuo atveju, kai vienam akcininkui, veikiančiam savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, akcinėje bendrovėje priklauso ne mažiau kaip 95 procentai akcijų.
Bendrovės registravimą bei įsteigtos bendrovės registravimo duomenų ir dokumentų pateikimą įstatymo projektas sieja su Juridinių asmenų registru. Tačiau iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios, kuri numatoma 2004 metais, duomenys ir dokumentai turi būti teikiami Įmonių rejestrui.
2000 metais liepą priimtas Akcinių bendrovių įstatymas galioja nuo 2001-ųjų vidurio.
ELTA
