Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Tokią teoriją išvedė Raseinių rajone, Nemakščių seniūnijoje, gyvenanti Janė Klapatauskienė. 46-uosius bebaigianti moteris paliko savo "senį" Albertą Klapatauską (48 m.) ir "sumetė klumpes" su... pusantro dešimtmečio jaunesniu Šniaukštų Stasiuku. Prie šeštus metus drauge leidžiančios poros aplinkiniai jau priprato ir netgi didžiuojasi ja. Plykstelėjusi karšta meilė į sūnus tinkančiam sugyventiniui, girdi, Janikei išėjo tik į naudą: anksčiau dažnai girtaudavusi, pulko vaikų nežiūrėdavusi moteriškė taip pasitempė, taip sužydėjo, jog net ir už Stasiuką jaunesni kaimo vyrai prasilenkdami atsisuka!
- Su Stasiu susipažinau atsitiktinai, - atvirai dėstė Janina Klapatauskienė. - Kai su vyru dar gyvenome Guikaliuose, kaimynystėje tvarkėsi Stasio vyresnė sesuo. Vis pataikydavau pas kaimynę užsukti, kai viešėdavo iš Šilalės atvykęs viengungis Stasiukas...
Janina neslėpė: reikėdavę, girdi, ar nereikėdavę, ji lėkdavusi pas kaimynę ko nors pasiskolinti ar šiaip "netyčia prasukdavusi". Kai vakare nueidavusi pažiūrėti televizoriaus, ne į ekraną stebeilydavusi, o vis šnairomis - į šalimais sėdintį Stasiuką. O kai pajautusi, kad ir tas jai neabejingas, "pradėjusi puolimą". Kaip nekalčiau, girdi, svetimą vyrą atsiviliosi į savo namus, jei ne paprašiusi pagalbos. Taigi Janė, prieš tai savo santuokinį "latrą" Albertą išgrūdusi į antrą trobos galą, pasikvietė Stasiuką neva sutvarkyti išklerusių durų. Po šitos atsirado dar galybė bėdų. Taip jiedu ir "susikukavo".
Pasiteiravus, kas - Janina ar Stasys - pirmas prisipažino meilėje, moteriškė kukliai nusuko į šalį akis ir pratarė:
- Gerai nė neatsimenu...
Užtat Stasiukas puikiai pamena, kaip pasiuto visa jo giminė, kai sužinojo apie naująją draugę. Janinai ir Stasiui prisiėjo susitikinėti kaip "mažvaikiams", kaip nepilnamečiams - iš anksto nusižiūrėtose slaptavietėse, saugantis, kad kas nepastebėtų.
- Užtat kokia romantika! - prisiminusi tuos pasimatymus, Janina sakėsi iki šiol sąlanti iš laimės.
Kad ir kaip visi stengėsi Stasį nuo "motinėlės" atmušti, nepavyko. Janinos žodžiais, tikrai meilei nebaisūs jokie grasinimai nei prakeiksmai.
Daugiavaikė šeima padidėjo dar dviem burnomis
Stasys irgi buvo atviras: nors Janikė ir be galo patiko, truputį baugino nemažas pulkas jos vaikų - devyni! (Dvi mažametės Janinos dukros kadaise žuvo: viena nuskendo, kita pakliuvo po automobilio ratais.) Tiesa, vyresnieji Janės vaikai jau buvo suaugę, panašaus kaip ir Stasys amžiaus, tačiau trys ar keturi bambliai dar net į mokyklą nėjo! O gal reikėjo Janinai išsireikalauti iš vaikų tėvo alimentus? Moteriškė tik nusikvatojo: iš tokio "latro" esą ne alimentų greičiau sulauksi, o prašymo patį litu kitu sušelpti - toks esąs "nusivažiavęs"...
Tačiau meilė, kaip sakoma, viską sustatė į savo vietas. Stasiukas ne tik kaip savomis rūpinosi Janikės atžalomis, bet ir netrukus sužinojo, kad jo brangioji laukiasi dvylikto kūdikio. Gimė Eglutė, o dar po metų - ir pagrandukas Lukas.
- Man pagimdyti - vienas juokas! - kvatodamasi pasakojo Janina. - Pirmųjų dviejų sūnų beveik pamečiui susilaukiau dar būdama merga. Tai va, pirmąkart atsidūriau gimdykloje - ką žinau, kaip reikia elgtis. Kai tik išstenėjau kūdikį, iškart ir nulipau nuo stalo. Daktarės baisiausiai išsigando, o man - nieko.
Lengvai, pasak Janinos, pasaulį išvydo ir visi kiti jos naujagimiai. Vieną vaiką Janina pagimdė net nespėjusi išlipti iš greitosios automobilio, o paskutinysis, Lukutis, pasaulį išvydo... Raseinių turguje! Dar, girdi, buvo "ne laikas", todėl puikiai jautusis Janė nuvažiavo apsipirkti. Staiga pajuto, jog pilve kažkas vyksta. Paprašė, kad "targovkės" iškviestų greitąją, o tos, girdi, tik savo prekių žiūri, mat buvo šeštadienis, žmonių daugybė, baisu, kad ko nenudžiautų... Taip Janina, ant suoliuko parvirtusi, ir "subyrėjo"...
- Užtat dabar Luką visi vadina "turginiu", - juokėsi motina. - Gal, sakau, užaugęs bus mafiozis?"
Jei viskas taip puikiai klojasi, gal Janina su Stasiu planuoja šeimą dar pagausinti? Stasys kone persižegnojo - tikrai ne. Porelę, girdi, turįs - per akis! Sugyventiniui pritarė ir Janina, prasitarusi, jog laikas auginti anūkus, o ne vaikus. Keturis vaikaičius jau turi, penktas - pakeliui. Tiesą sakant, pastarasis buvo ne itin laukiamas. Taip jau išėjo, kad jos namuose priglausta sunkią negalią turinti dukterėčia "sugriešijo" su Janės vyriausiuoju sūnumi...
Vyras konkurentui nepavydi
Pasidomėjus, kaip galėtų apibūdinti gerokai jaunesnį sugyventinį, Janina iškart ėmė žerti komplimentus. Koks jis, girdi, esąs geras, koks švelnus, dėmesingas - tai ne Klapatauskas! Nei piktumų, girdi, tarp Janės ir Stasio nekyla, nei kitokių nesutarimų. Jei dirba - tai abu kartu, jei švenčia - irgi vienas be kito neapsieina.
- Tokio vyro man visos bobos pavydi, - girdint Stasiui atviravo Janina. - Visoms patarčiau: rinkitės tik jaunus, nesigailėsit! Su seniu mane nebent negyvą kas suguldytų...
Girk, girk - Stasiukas užries nosį, ims ir pabėgs pas jaunesnę!
- Gal ne? - susimąstė nė vieno žilo plauko galvoje dar neturinti moteriškė. - Nejau jis taip galėtų?
Stasiukas pakraipė ūsus ir mįslingai nusišypsojo. Ne, girdi, tikrai negalėtų. Kol kas.
Kiek pagalvojusi, Janina prasitarė "tuo klausimu" ramiai besijaučianti ir dėl to, jog kaime gyvena vienos senikės. Na, o jei kokį kartą sugyventinis Janiną ir išduotų, ši per daug nesupyktų.
- Vadinasi, vyras dar šio to vertas, jei ne man vienai patinka! - padarė išvadą Janina.
O ar tikrasis sutuoktinis, Albertas, su kuriuo Janina iki šiol oficialiai neišsiskyrusi, savo konkurentui nėra metęs pirštinės? Pasak Janinos, Albertas Klapatauskas į šitą reikalą pažiūrėjo "labai protingai" - nepareiškė nė menkiausio priekaišto! Apie kokį piktumą, girdi, galima kalbėti, jei su kitame trobos gale apsigyvenusiu Stasiuku jiedu ne vieną buteliuką "perlaužę"? Draugiškai...
Planuoja keisti gyvenamąją vietą
Per praėjusias šv. Kalėdas Janinos Klapatauskienės šeimą užklupo bėda: sudegė pusė medinio namo, kurį Janė su Stasiu nuomojosi iš svetimų žmonių. Niekas tiksliai nenustatė, kas sukėlė gaisrą, tačiau manoma, kad negyvenamame trobos gale kažką pridirbo vyresnieji Janinos vaikai.
- Žinoma, blogai, kad taip išėjo, bet negi visą gyvenimą abu su Stasiuku verksime, - samprotavo Janina. - Per Naujųjų sutiktuves tokį balių iškėlėm, nesudegusiame gryčios gale taip suskambėjom, dainas užtraukėm, kad net visas kaimas suėjo pasiklausyti! Argi bėda, kad per lubas vanduo varva? Va jei meilės neliktų...
Taigi namo šeimininkas supyko, todėl nori nenori porelei gyvenamąją vietą teks pakeisti. Janina užsiminė su Stasiuku jau nusižiūrėjusi sodybą Kėdainių rajone - teliko baigti tvarkyti nuosavybės dokumentus ir prasidės didysis kraustymasis. Kai tik ten apsigyvensianti, Janina sakė visų pirma išsiaiškinsianti, ar tame kaime irgi "vienos senikės".
- Užtat Kėdainiai arti, - pusiau juokais, pusiau rimtai pratarė tik į pokalbio pabaigą įsidrąsinęs Stasiukas...
