Atlikę bausmę ir nusenę vieniši kaliniai tampa arba valkatomis, arba keliauja į nakvynės namus. Ir tik vienam iš tūkstančio pasiseka: jis patenka į senelių namus. Daugeliui ten - rojus, nors kartais virsta tikru pragaru...
"Trukdysi - žarnas paleisiu!"
Į Senelių namus patekę recidyvistai čia kaip mat savo "mentalitetą" kumščiu įtvirtina. Jiems galiojančios taisyklės ir tvarka - nė motais.
70 metų Steponas atsėdėjo 20 metų - už žmogžudystę. Atlikęs bausmę pateko į senelių namus ir tokių "fokusų" pridirbo, kad apie tai dar ir dabar pašnibždomis kalbama. Įsakė 80 metų seneliui Kostui, kuris apie kalėjimus tik knygose ir laikraščiuose buvo skaitęs, degtinėlės nueiti nupirkti. Šis į Steponą tik dėbtelėjo: "Tu čia savo valdžios nedemonstruok ir neįsakinėk!" Įsižeidė Steponas. Naktį įsibrovė į senuko kambarį ir... išprievartavo už nepaklusnumą. Pagydė Kostą, atgriebė, bet dabar jis siaubingai visų bijosi. Užsirakina kambaryje ir drebančiom rankom servetėles siuvinėja.
- Steponas - tikras "autoritetas"! Nesismulkino. Štai kaip vyrus laikė! - apsidairęs kilsteli sugniaužtą kumštį vienas iš senbuvių.
Verkšlenti ir atgailauti už tai, kad nuskriaudė senuką Kostą, Steponas nė neketino. Subūrė vienminčius ir tikrą puotą surengė. Budinčiam gydytojui nejuokais pagrasino: "Trukdysi - žarnas paleisiu!". O senelius vis mokė:
- Nėr ko prieš viršininkus keliaklupsčiauti! Jie mums savo tvarką diktuoja - mes savo!
Porai dienų praėjus, trys senukai, vadovaujami Stepono, iš netoli gyvenančių žmonių pavogė aliuminę tvorą ir pardavė ją metalo laužo supirktuvėj. Paskui dar keletą neatsargiai kiemuose paliktų daiktų nugvelbė ir pragėrė. Iš virtuvės ėmė dingti maisto produktai. Steponas su dar vienu senelių namų gyventoju, buvusiu kišenvagiu net ir į miestą įsigudrino nukakti: abu kartu "apšvarindavo" keleivių kišenes autobusuose. Per porą valandų dėžei degtinės pinigų užteko!
Visus išdavė 85 metų Kazimieras, kai "autoritetas" jo batus "nušvilpė". Steponą, kaip piktybinį tvarkos pažeidėją, triukšmadarį ir skriaudėją, išvežė nežinia kur.
Ne šventieji puodus lipdo
Vyrai yra vyrai. Nors ir senukai... Ir dorieji, ir buvę kaliniai - visi vienodai moteriškajai lyčiai neabejingi. Net gulintieji nuodėmingas mintis mintija... Kažkaip kartą apsišlapino tylus ramus 80 metų Antanas. Budinti slaugytoja pradėjo jam kelnes mauti, o iš kišenės prezervatyvai pabiro. Kitas senukas tiesiog ant paso aplanko prisiklijavęs iškarpytus skelbimus apie prostitučių teikiamas paslaugas, telefonų numerius, surašytas "Viagros" dozes. Tas pats Antanas, matyt, daugiau kentėti negalėdamas, pačiai skyriaus vedėjai siūlė 100 litų, kad ši su juo valandėlę "paišdykautų". Nepasieinama ir be kuriozų: į paralyžiuotos 75 metų Lidijos kambarį užsukęs jos vienmetis kaimynas įkalbinėjo moterį: "Tau juk tas pats, o man pasimylėt labai norisi". Senutė pasibaisėjo, iškoneveikė senelį ir išvijo iš kambario, o kitą dieną kaselę kaspinėliu perrišo ir... atsistojo. Dabar vaikščioti mokosi.
Karingąją buvusią valkatėlę Veroniką internate pažįsta visi. Ji pati prie senukų lenda. Vieną vakarą vizitacijos metu budintis gydytojas ir slaugytoja užtiko ją sėdinčią apnuoginta krūtine gulinčiųjų palatoje. Moteriškė nesutriko:
- Reikia juk vyrams nors už ko nors pasilaikyti.
O tas Veronikos "už ko nors" tikrai įspūdingų gabaritų. O ir mylėtis dabar pats laikas: 70 metų - gali nebijoti jokio nepageidaujamo nėštumo, jokių apsaugos priemonių nereikia.
Iki patekdama į senelių namus 20 metų valkatavo, šiluminėse trasose gyveno, "juodai" gėrė. Nei vyro, nei vaikų. Apie tai, kad kalėjime sėdėjo, nė neslepia:
- O kaipgi? Už chuliganystes! Pasiutus buvau. Vos orai atvėsta - pradedu vagiliauti, kad šiltai kameroj peržiemočiau.
Senutės Veronikos negaili ir neužjaučia, bet sekso srityje stengiasi nuo jos neatsilikti. Į administracijos korpusą atbėgusi naujokė uždusdama vapėjo:
- Siaubas! Direktore, eikit daryt tvarką...
Direktorė iš padrikų žodžių ne kažin ką tesuprato, bet bėgte nubėgo į antrąjį korpusą. O ten... 87 močiutė Klaudija tiesiog lodžijoje su kaimynu oraliniu būdu santykiauja. Įkalbėjo jis ją, degtinėlės šimtgramiu pavaišino. Močiutė ant kelių parklupo, bet senelio vyriškumas norams nepaklūsta. O ir Klaudija pati viena atsikelti negali, teko jai padėti. Asmeninio gyvenimo administracija nekontroliuoja ir nedraudžia. Bet tik ne lodžijoje.
Sutuoktuvės
Sėkmingiausiai senelių namuose ir pensionatuose gyvenasi sutuoktiniams: kambarėlis atskiras ir dvi pensijos. Būna, kad jai 80, o jam 57-eri! Ir nieko - gyvena!
Prieš pusmetį atšoktos vestuvės. Zofija ilgai bastėsi po šalį, tai vienur, tai kitur trumpam prisiglausdama, o štai senelių internate savo gyvenimo meilę surado.
- Mes su Mykolu čia ir susipažinom. Man - 65, jam - 73. Už meilužės nužudymą 12 metų atsėdėjo. Bet aš neišsigandau. Mano trys sūnūs irgi kalėjimuose nemažai metelių praleidę. Vienas ir dabar tebesėdi, iki gyvos galvos nuteistas. O kaip Mykolas mane glamonėjo! Kokius žodžius kalbėjo!.. Tris kartus buvau ištekėjusi, bet nieko panašaus nesu patyrusi.
Gulintieji
Vytautas - bekojis. Iš visų jėgų stengiasi pakelti savo liemenį, bet jam tai sunkiai sekasi. Šiaip taip atsisėdęs, apsipila prakaitu. Tai dėl silpnumo.
- Žadėjo protezus. Vis dar laukiu.
Senelių namuose jis jau 6 metai. Prieš tai buvo 8 kartus teistas.
- Motina su broliu nepriėmė, atsisakė manęs, o čia dar kojas gangrena apėmė. Teko vos ne iki pačių kirkšnių amputuoti, - tyliai bubena vyras.
Dabar vienintelė Vytauto pramoga - rūkymas. Jis atsargiai po čiužiniu slepia bloką cigarečių ir burba ant kaimyno. Su juo Vytautas nuolat barasi: tas draudžia rūkyti ir gerti "čefyrą", o administracijai nuolat rašo skundus, kad bekojis iš jo apatinius vagiąs.
- Kurgi ten man, juk iš lovos neatsikeliu,- atkerta Vytautas.
Direktorė liūdnai linksi galva:
- Manote, jei jiems viską ant lėkštelės paduodi, tai jie tikrais dievo avinėliais tampa? Nieko panašaus. Per dvidešimt darbo metų tiek prisižiūrėjau. Ir, jei atvirai, netgi džiaugiuosi, kad čia ne nuokaršėlių prieglauda. Čia senukai ne savo gyvenimo pabaigos laukia, bet gyvena. Kokie buvo, tokie ir liko. Ir viskas kaip gyvenime. Juk žmonės visur taip gyvena: ir miestuose, ir kaimuose, ir nuosavuose būstuose, ir internatuose...
Į rojų - pardavus turtą
Lietuvoje yra per 90 senelių pensionatų, kuriuose daugiausia gyvena vienišiai ir ligoniai. Globos namuose gyvena 4,8 tūkst. senelių. Patekti į valstybinius ar savivaldybių globos namus nėra lengva. Norinčiųjų yra daugiau nei vietų senelių namuose.
Nuo liepos 1-osios į pensionatus ar globos namus seneliai patenka tik pardavę savo turtą arba už socialinę globą privalo senelių namams sumokėti procento dydžio mokestį nuo turimo nekilnojamo turto. Tačiau tas įstatymas ne toks ir baisus, nes dažniausiai seneliai į pensionatus ateina nieko neturėdami. Na, nebent susitaupę karstui ir paminklui.
