Medicinos mokslo pasaulį šokiruoja įvairūs atradimai. Neseniai australų mokslininkai įrodė, jog skrandžio ar dvylikapirštės opaligę sukelia Helicobacter pylori bakterija, o ne stresas. Negana to, šie maži infekciniai mikroorganizmai pasiruošę sukelti ir daug kitų rimtų ligų.
Infarktas - venerinė liga?
Dėl širdies - kraujagyslių susirgimų visuomet buvo kaltinamas cholesterinas. Tiksliau - jo perteklius, kuris, nusėsdamas ant kraujagyslių sienelių, sudaro taip vadinamas cholesterino plokšteles. Šios susiaurina kraujagyslių spindį ir trukdo kraujui patekti į širdį. Ilgainiui cholesterino plokštelės atskyla nuo kraujagyslių sienelių ir kraujyje atsiranda krešuliukų. Gi pastarieji, jungdamiesi vieni su kitais, užkemša kraujagysles. Jei užkemšamos širdį maitinančios - žmogų ištinka miokardo infarktas. Jei sutrinka kraujotaka į smegenis - ištinka insultas.
Bet štai mįslė: kaip parodė tyrimai, daugiau nei pusės insultą ar infarktą patyrusių žmonių kraujyje cholesterino kiekis buvo normalus, t. y. jo pertekliaus nebuvo ir joks cholesterino plokštelių susidarymas jiems negrėsė. Tačiau visgi insultas ar infarktas ištiko.
Tuomet ir buvo prieita prie išdavos, jog cholesterinas čia niekuo dėtas. O viskuo kalčiausios... chlamidijos - bakterijos, persiduodančios lytiniu keliu. Jų buvo aptikta ir širdininkų kraujyje, ir kraujagysles užkimšusiose plokštelėse.
Iš pradžių chlamidijos sukelia kraujagyslių sienelių uždegimą, o kartais ir širdies audinio uždegimą. Tada uždegimo pažeistas paviršius tampa lipnus ir pritraukia imunines ląsteles. Paskui, kartu su raumenų ląstelėmis, pradeda iš kraujo traukti visą cholesteriną, sudarydamos riebalinę putą. Iš jos ir susiformuoja kraujagysles užkemšančios plokštelės, sukeliančios insultą ar infarktą. Kad ir kaip keistai skambėtų, išeina, jog šių ligų sukėlėjas - venerinės kilmės bakterijos.
Herpesas grasina psichozėmis
Stivenas Buka iš Harvardo universiteto Bostone teigia, jog užsikrėtusieji genitalijų herpeso visuru, metams bėgant, stipriai rizikuoja tapti šizofrenikais arba susirgti kita psichikos liga. Paaiškinti - kodėl - negali, bet pateikia savo surinktą statistiką.
Mokslininkas domėjosi kūdikių, gimusių 1959-1966 metais Providenso mieste, likimais. Pasirodo, jog 27 iš jų, sulaukę brandos, pateko į psichiatrijos ligonines. Visi jie buvo užsikrėtę genitalijų herpesu, persidavusiu jiems iš motinų. Kitų venerinių ligų sukėlėjų pas juos nebuvo rasta, nors Stivenas Buka ieškojo ir chlamidijų, ir trichomonų. Psichiką veikė tik genitalijų herpeso virusas ir "suveikdavo" tik 25-30 metų prabuvęs žmogaus organizme.
Žmogaus smegenis valdo... parazitai?
Žemės gyventojų galvose seniai knibžda mažučiai užgrobėjai. Konkrečiai - parazitai, vadinami toksoplazmomis. Tai vieni iš labiausiai paplitusių parazitų. Jais užsikrėtę nuo 30 iki 60 proc. planetos gyventojų. Bet dar visai neseniai medikai dėl to nė kiek nesijaudino. Buvo manoma, jog toksoplazmos niekuo nepavojingos. Tik pasirodžius tyrimų, atliktų Anglijoje ir Čekijoje, rezultatams, buvo sunerimta.
Šis sporagyvių genties parazitas gali patekti į bet kokio žinduolio organizmą. Bet lytiškai jos dauginasi kačių šeimos individuose. Deda kiaušinėlius, kurie toliau vystosi ir egzistuoja kačių išmatose. Su kačių išmatomis patenka į aplinką, nuo jų užsikrečia gyvuliai, po to žmonės. Žmogus dažniausiai užsikrečia, valgydamas užkrėstą, nepakankamai gerai išvirtą ar iškeptą mėsą. Patekusi į žmogaus organizmą, toksoplazma prasiskverbia į kraują. Su krauju toksoplazma nunešama į nervus, akis, širdies ir griaučių raumenis, kepenis. Ir ten, susidaręs apsauginį apvalkalėlį, slepiasi nuo imuninės sistemos. Ir tarsi nieko blogo nedaro. Bet...
- Parazitai sąveikauja su žmogaus smegenų cheminėmis medžiagomis, - tikina mokslininkas Jaroslavas Flegras. - Trumpiau tariant - turi galimybę valdyti smegenis.
Ir valdo! Eksperimentai su infekuotaisiais toksoplazma savanoriais parodė: jie buvo linkę pažeidinėti nustatytas taisykles ar net beprotiškai elgtis. Be to, buvo nustatyta, jog jų reakcija gerokai lėtesnė. O tai, bent jau vairuotojams, yra pavojinga.
Mokslininkai ištyrė 146 žmonių, sukėlusių autoavarijas, kraujo mėginius. Beveik visų kraujyje rasta toksoplazmų.
Į klausimą, kam toksoplazmai reikia keisti žmonių elgesį, tyrėjai atsakyti negali. Kur kas aiškesnis poveikis pelėms. Graužikai, užsikrėtę toksoplazma, nustoja baimintis katės šlapimo kvapo ir tampa lengvu jų grobiu. O tai - puiki terpė toksoplazmai daugintis ir plisti.
Bet įdomu štai kas: pasak anglų parazitologo Ričardo Hollimano, beveik 70 proc. užsikrėtusių toksoplazma arba jau turi, arba dar tik ketina įsigyti katę. Ar tik ne parazitai įteigė jiems tokią meilę katėms?
Aišku, nemalonu pripažinti, jog žmones kamuoja parazitai. Bet juk tai teikia ir vilties. O gal pavyks galiausiai įveikti šiandieniniais metodais nepagydomas ligas: širdies-kraujagyslių, insultą, šizofreniją?
Gal ir vėžį? Kokiais nors antibiotikais? Na, bent jau širdį jais bando gydyti. Ir gana sėkmingai.
