Remigijus RAINYS
Lazdijų rajone gimusį dzūką Juozą Griškevičių (74 m.) į Nemuno krante prisiglaudusią Vilkiją atviliojo meilė. Vedęs vilkijietę Juozas čia atsikėlė prieš 42 metus, tačiau užkuriu netapo: pasistatė savo namą, pasodino sodą, išaugino vaikus. Kiekvieną vaismedį savo rankomis sodinęs ir puoselėjęs pensininkas kone kas dieną siūlo savo išaugintus vaisius pravažiuojantiems centrine Vilkijos gatve. Juozas garantuoja, kad jo sodo "Bogatyriaus", "Spartano", "Auksio" ar avietinių veislės obuoliuose nėra nei gramo jokių chemikalų, nes savo obelų jis netrešia jokiomis nenatūraliomis trąšomis ir nepurškia jų šakų jokiais skiediniais.
Nors šiemet susiklostė sodininkystei ne itin palankios oro sąlygos, tačiau, anot J. Griškevičiaus, vaisiai užderėjo gausiai, nors, pavyzdžiui, alyviniai obuoliai sunoko kone visu mėnesiu vėliau nei įprasta. Todėl veteranas juos ir parduoda prašydamas vos po puslitį už kilogramą - kaip nekaip, ne sezono metas. Ne ką brangiau - po litą ar pusantro lito Juozas prašo ir už ananasinių veislės obuolius, kuriuos, tinkamai laikant, galima skanauti ir per Kalėdas. J. Griškevičiaus šeima obuolinėmis košėmis ir sultimis apsirūpino jau visai žiemai, todėl dabar ir bando realizuoti derliaus perteklių.
Dar prieš dešimtmetį Vilkijoje vaisius ir daržoves siūlydavo kone prie kas antro namo, o šiemet tokių vietelių teliko tik viena kita. Anot Juozo, vyresnieji miestelio gyventojai, kurie turėdavo pakankamai laiko neskubriai gatvės prekybai, jau išmirė, o jaunimas nori visko iš karto ir daug, tad išsilakstė uždarbiauti po užsienio šalis. Galiausiai ir pro šalį automobiliais prariedantys keliautojai vis rečiau stabteli prie šaligatvio ir abejingais žvilgsniais nužvelgia jiems siūlomas rudens gėrybes.
Galbūt Juozo neįprastai pigiai siūlomi vaisiai nėra tokie pat išvaizdūs kaip didžiųjų prekybos centrų lentynose besipuikuojantys dvigubai brangesni importiniai jų giminaičiai, tačiau vitaminais tikrai jiems nenusileidžia, o gal ir keleriopai pranoksta. Juozo žentas jau 6 metus iš eilės vyksta į Vokietiją, kur visą rudenį skina obuolius netoli Hamburgo esančiuose pramoniniuose soduose. Vyrukas uošviui ne kartą pasakojo, kaip vokiečiai kas trečią dieną savo obelis purškia įvairiausiais chemikalų mišiniais, o nuskintus vaisius, prieš supakuodami į dėžes, dar palaiko specialiame skiedinyje, kad jie kuo ilgiau išlaikytų "prekinę išvaizdą".
