• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet sukako 90 metų kai Vilijampolės miestelis buvo prijungtas prie Kauno miesto. 1652 metais Jonušo Radvilos įkurta gyvenvietė iki 1919 metų buvo išaugusi į stambų pramonės ir prekybos centrą, su savo savivaldos įstaigomis.

REKLAMA
REKLAMA

2009 m. lapkričio 4 d. Jono ir Petro Vileišių vidurinėje mokykloje buvo atidaryta paroda ,,Esama, bet nepažinta", lapkričio 6 d. Lietuvos veterinarijos akademijos aktų salėje įvyko konferencija „Vilijampolės prijungimo prie Laikinosios sostinės 90-metis", išleistas leidinys „Tiltas į miestą“. Dailininkas Augustas Ramonas šiai datai paminėti sukūrė meninį Vilijampolės žemėlapį.

REKLAMA

Dabartinės Vilijampolės teritorijoje esantys Veršvai ir Lampėdžiai buvo kaimai. Manoma, kad Neris seniau įtekėjusi į Nemuną ties Lampėdžiais. Veršvų archeologiniai radiniai rodo, kad šioje teritorijoje gyventa 4000 m.pr. Kr. ir nenutrūkstamai iki istorinių laikų. I- ąjį tūkstantmetį pr. Kr. siekia ir Veršvų piliakalnis. Rašoma, kad Veršvų, Lampėdžių laukuose vyko lietuvių mūšiai su kryžiuočiais – kai XIV a. kryžiuočiai sunaikino senąją Kauno pilį, Veršvų-Lampėdžių apylinkėje lietuviai buvo pastatę Vyrgalės pilį.

REKLAMA
REKLAMA

Augustas Ramonas šiai datai paminėti sukūrė meninį Vilijampolės žemėlapį

Carinės Rusijos valdymas Vilijampolę pavertė pasieniu tarp Rusijos imperijos ir Rytų Prūsijos bei Kauno tvirtovės dalimi. 1879 m. paskelbus Kauną pirmos kategorijos Rusijos pasienio tvirtove, 1891 m. Nemuno slėnio šlaite, iš Vakarų pusės juosiantis Vilijampolę įrengtas Linkuvos įtvirtinimas – VIII fortas (moderniausias tvirtovės įtvirtinimas, aprūpintas elektros energija, kanalizacija ir kitomis inžinerinėmis naujovėmis, įrengtas vienintelis Kauno tvirtovėje vandens griovys), X baterija.  Šį Linkuvos įtvirtinimą galime aplankyti ir dabar.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

1682 m. Lenkijos ir Lietuvos valdovas Jonas Sobieskis uždraudė Kaune gyventi žydams. Todėl nuo laikų  dauguma jų apsigyveno Vilijampolėje ir taip susiklostė savita Vilijampolės kaip priemiesčio etninė sudėtis. Vilijampolėje žydai ėmėsi verslo, kūrė mokymo įstaigas, vystė socialinius tinklus. 1853 m. pirklys R. Volfas pastatė garinį alaus bei salyklo fabriką, kuriame virė „Volfo alų“ 1868 m. atsidarė Finkelšteino degtukų fabrikas (pastatai išlikę iki šiol). Vilijampolės ješyva (rabinus rengusi mokymo institucija), veikusi nuo 1882 m buvo viena didžiausių ir žymiausių Europoje. Antrojo pasaulinio karo metais Vilijampolėje vokiečiai įkūrė getą 1943 m. getas buvo paverstas koncentracijos stovykla, o 1944 m. buvo likviduotas – pastatai sudeginti, apie 6–7 tūkst. žydų išvežta į Vokietijos koncentracijos stovyklas, apie 1 tūkst. buvo nužudyta geto likvidavimo metu.

REKLAMA

1924 m. su pirmąja Lietuvoje autobusų linija Kaune kursavo maršrutas Geležinkelio stotis–Vilijampolė, 1929 m. buvo atidarytas Petro Vileišio tiltas per Nerį. Tarpukario industrializacija sujungė Vilijampolę su Kaunu, toliau formavosi Vilijampolės kaip pramoninio priemiesčio bruožai. Šalia pramonės įmonių pradėjo veikti ir religinės, socialinės organizacijos: „Pieno Lašo“ draugija, įsteigta Prezidento K. Griniaus iniciatyva 1923 m., išlaikė pieno stotį ir vaikų prieglaudą „Lopšelis“, nuo 1932 m. veikė katalikiška Šv. Juozapo Bažnyčia. 1933-1938 m įsikūrė Lietuvos veterinarijos akademija ir Bakteriologijos institutas.

„Priemiesčių savitumas, unikalumas yra mūsų kultūrinės tapatybės, socialinio kapitalo sudedamoji dalis“, - sako dr. Raimundas Kaminskas, gimęs ir augęs Viljampolėje, Kauno ir Vilijampolės susijungimo 90-mečio paminėjimo renginių bei meninio žemėlapio sukūrimo sumanytojas prie Linkuvos forto.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų