Irena ZUBRICKIENĖ
Atokesni vienkiemiai, kuriuose gyvena sveikata ir jėgomis nebegalintys pasigirti pensininkai, vis dar tebėra nusikaltėlių masalas. Po didelės vagystės ar apiplėšimo, po suktų aferistų vizito senukams belieka guostis, kad pas juos šeimininkavo ne žmogžudžiai. Bent taip sakė Antrųjų Jurkšų kaime (Vilkaviškio sav.), atokiame vienkiemyje, gyvenantys Anelė (83 m.) ir Vytautas (80 m.) Ambrasai, nuo spalio 27-osios priversti sulėtinti ir taip negreitą savo kasdienybės tempą, nes tebemaudžia kaulus, skauda šonus, plyšta galva, o veidus tebeženklina beširdžio plėšiko paliktos mėlynės.
Plėšikas įsibrovė per langą
Bevaikiai sutuoktiniai gyvena sodyboje, nuo kurios artimiausi kaimynai - už kokių 400 metrų. Vakarais uoliai rakindami duris, senukai tikėjo apsisaugosią nuo piktų kėslų turinčių "svečių". Be to, turėjo mobilųjį telefoną - įsivaizdavo, kad spėtų išsikviesti pagalbą, jeigu koks nors nusikaltėlis laužtų duris. Tačiau netikėtas plėšikas per kelias minutes pavertė niekais garbaus amžiaus pensininkų ryžtą apsisaugoti.
Jau artėjo vidurnaktis - pora ruošėsi miegoti. Keisti garsai už lango senukams atrodė tik stiprėjančio vėjo šėlsmas, o vis sublyksintis žibintas irgi nepakišo minties, kad prie namo artėja nusikaltėlis. Bet tuoj pat pasigirdo dūžtančio stiklo garsas, ir į kambarį per langą įsikabarojo nepažįstamas vyras su lazda rankoje. Lango stiklą jis išdaužė žibintu.
Įsibrovėlis iškart pradėjo reikalauti pinigų. Nors sutuoktiniai aiškino, kad namuose grynųjų neturi, nes ką tik sumokėjo žemę aparusiems ir mėšlą iškračiusiems talkininkams, nusikaltėlis neatlyžo. Dar daugiau - jis pradėjo mušti garbaus amžiaus šeimininką, apdaužė ir vyro ginti puolusią Anelę, o kai Vytautas nuo smūgių pargriuvo ant grindų, ėmė jį spardyti. Anelė, baimindamasi, kad spyriai bus mirtini, atnešė plėšikui dėžutę nuo vaistų, kurioje pensininkai laikė metalines monetas. Net neabejodamas, kad apdaužyti senukai nesiims jokios gynybos, įsibrovėlis papylė monetas ant stalo ir kruopščiai jas suskaičiavo. Anot Anelės, dėžutėje galėjo būti apie 30 litų.
Pagalbos ieškoti - tik rytą
Grobis plėšiko nedžiugino. Vildamasis, kad įbauginti senukai atneš daugiau savo santaupų, nusikaltėlis ėmė grasinti padegsiąs namus ir pradėjo švaistytis lazda. Nuo smūgių dužo įvairūs daiktai, subyrėjo televizorius - dar kartą teko ir ligotiems senukams. Plėšikas neskubėdamas griozdė pensininkų spintą, bet joje pinigų nerado, o iš šaldytuvo pasiėmė vištų šlaunelių, žuvies ir lašinių. Išeidamas grobikas dar pasičiupo ir pensininkų mobilųjį telefoną. Užsukęs į ūkinį pastatą, išsistūmė Ambrasų dviratį, sėdo ant jo ir nuvažiavo.
Baimė ir skausmas neleido porai iškart skubėti pas kaimynus, kad iškviestų policiją ir greitąją. Iki pat ryto sutuoktiniai nesudėjo akių - guodėsi vienas kitam ir vaitojo prie išdaužto lango. Tik tada, kai lauke jau buvo visiškai šviesu, senukai, baugščiai dairydamiesi, ar neišlįs iš už kokio medžio tas pats nusikaltėlis, nupėdino pas kaimynus.
Į vienkiemį, kurio viduje atrodė kaip po karo, atvyko pareigūnai, o medikai išsivežė Ambrasus į ligoninę. Abiem nustačius galvos ir kūno sumušimus, o Anelei - dar ir žandikaulio lūžimą, jie buvo išleisti gydytis į namus. "Gydytis" - tai, anot Anelės, drybsoti lovoje ir kentėti nemąžtantį skausmą.
Po košmariškos nakties Ambrasų namus patvarkė kaimynė. Žadėjo atvažiuoti ir kitame Lietuvos krašte gyvenantys giminaičiai. Plėšiko išpuolį išgyvenę pensininkai teigė nebežinantys, kaip gyventi toliau, ir baiminosi, kad patirtos traumos nepaverstų jų lovos ligoniais. Vytautas apmaudžiai pasakojo, kad prieš porą metų jis jau buvo tapęs plėšiko auka - buvo užpultas pakeliui į namus ir neteko krepšio su maistu. Tuokart pareigūnai surado nusikaltėlį - iš kalėjimo grįžusį vyrą. Geraširdis Vytautas jam atleido. Gal nenubaustas plėšikas dabar sugrįžo pas V. Ambrasą? Sutuoktiniai įsitikinę, kad dabar namuose juos skriaudė kitas žmogus.
- Baisiausia, kad Ambrasus sumušęs ir apiplėšęs nusikaltėlis per gerą savaitę dar nebuvo surastas, - neslėpė Pilviškių seniūnijos darbuotojos. - Dėl to dabar jau įsibauginę ne tik vienkiemių žmonės. Be to, jie įtarinėja vieni kitus, nes įsitikinę, kad plėšikas - ne iš svetimo krašto atklydęs praeivis.
Nusikaltėliai vienkiemiuose - kasdienybė
Tuoj po Ambrasų apiplėšimo panašus išpuolis pasikartojo kitame Lietuvos krašte - Pateklėnų kaime (Telšių r.). Čia po vidurnakčio irgi per langą, kurį pats išdaužė, į 64 metų vienišos pensininkės namus įsibrovė nepažįstamas vyras. Jis reikalavo pinigų, mušdamas šeimininkę ir grasindamas jai peiliu. Pinigų negavęs ir nesuradęs, įsibrovėlis pasišalino be grobio. Įbauginta vienkiemio šeimininkė į pareigūnus kreipėsi irgi tik kitos dienos vidurdienį.
Kaip minėta, plėšikų išpuolį patyrusiems žmonėms belieka tik guostis, kad jie liko gyvi. O juk būta ne vieno įvykio, kai nusikaltėliai, šeimininkavę vienišų pensininkų namuose, juos paliko jau tapę žudikais. Prieš 3 metus Beržės kaime (Šilalės r.) buvo nužudytas Vladas Kairys (79 m.), žymiojo lakūno Jurgio Kairio tėvas. Vieną gyvenusį pensininką mirtinai sumušė į jo namus naktį įsibrovęs ir apiplėšęs Telšių rajono gyventojas Romualdas Grikietis (29 m.), vertęsis padieniais darbais tame pačiame kaime, kai vos prieš kelias savaites sugrįžo iš įkalinimo vietos. Dabar žudikas nuteistas kalėti 18 metų.
Tokio pat nusikaltimo auka 2005-aisiais tapo ir Girulių kaimo (Prienų r.) gyventojas Viktoras Marcinkevičius (85 m.), rašytojo Juozo Marcinkevičiaus tėvas. Dėl šio nužudymo buvo nuteistas nepilnametis Prienų gyventojas Raimondas J. (16 m.), kuris pas vienišą senuką, būdamas girtas, neva ėjo pasiskolinti degtukų ir esą nežinia dėl ko pensininką nužudė.
Šiuos atvejus paminėjome neatsitiktinai. Mat po to, kai žudikų aukomis tapo žinomų Lietuvos žmonių artimieji, grėsminga situacija Lietuvos kaimuose aktyviai susirūpino ir tuometiniai valstybės vadovai - sunerimę, kad smurtautojų aukomis vis dažniau tampa vieniši, nebepajėgiantys apsiginti senukai, jie pareiškė, jog nebegalima taikstytis su tokia kruvina kasdienybe, ir paragino policiją, savivaldybes imtis "kokių nors saugumo priemonių".
Pagalbos mygtukai - laukiama dovanėlė
- Mobilusis telefonas, ne vienas šuo kieme, kad perspėtų apie artėjantį nekviestą svečią, ir visada po ranka laikomas kirvukas - tai pagrindinės apsaugos priemonės, kurias pastebėjau mūsų vienkiemiuose, - sakė Marijampolės policijos nuovados vadovas Arvydas Magonitaitis. - Pastaraisiais metais po Lietuvą išplitęs ir vieno mygtuko pagalbos įrenginys, tačiau juo aprūpinti dar toli gražu ne visi šalies atokių vienkiemių gyventojai. Ginklas savigynai? Yra ir jį turinčių pensininkų, bet sunku pasakyti, ar lemiamu momentu kiekvienas ryžtųsi tuo ginklu pasinaudoti. Žinoma, jeigu dar spėtų. Liūdna, bet realybė tokia: šimtaprocentinės senukų apsaugos niekas negali garantuoti.
Marijampolės savivaldybėje bene pirmiausia Lietuvoje vadinamaisiais pagalbos "mygtukais" buvo aprūpinti kone visų atokesnių vienkiemių gyventojai - 41. Tai padaryta pernai. Mobiliuoju ryšiu veikiantis įrenginys neturi ragelio, o veikia vien paspaudus raudoną mygtuką. Po kelių signalų susisiekiama su visą parą budinčiu apsaugos centro operatoriumi, kuris apie gautą pranešimą skubiai informuoja policiją, gaisrininkus arba medikus. Kadangi aparate nėra ragelio, ryšį gali nutraukti tik operatorius. Norėdamas atšaukti skambutį, žmogus turi pranešti slaptažodį. Be to, užpuolimo metu operatorius girdėtų, kas vyksta skambinančiojo namuose. Susisiekus su pagalbos centru, žmogui nereikia sakyti savo adreso ar aiškinti, kaip atvažiuoti, nes ši informacija jau žinoma. Įrenginys veikia įjungus į elektros tinklą bei su baterijomis, todėl galima jį kilnoti iš vieno kambario į kitą. Prietaisas veiks net ir sutrikus elektros energijos tiekimui, nes yra atsarginis akumuliatorius. Vagims šis aparatas yra bevertis - jo niekur kitur negalima panaudoti.
- Nežinau, ar čia toks sutapimas, tačiau nuo tada, kai mūsų savivaldybėje buvo įrengti šie pagalbos mygtukai, tuose vienkiemiuose nusikaltimų nebuvo įvykdyta, - sakė A. Magonitaitis. - Apie "mygtuką" praneša ant namo durų pritvirtintas specialus lipdukas - jis gerai matomas ir naktį. Manome, kad plėšti sumanę asmenys ruošiasi tokiam žingsniui iš anksto, išsišniukštinėja padėtį ir pagalbos "mygtukų" savininkus aplenkia. Taip pat - ir pašto, banko ar savivaldybės darbuotojais apsimetę sukčiai. Mūsų savivaldybės vienkiemiuose pagalbos įrenginiais žmonės iki šiol pasinaudojo daugiau tik ligos atvejais - kvietėsi medikus.
Kaip "Akistatą" informavo pagalbos "mygtukus" nuomojančios bendrovės "AKTKC" vadybininkė Aistė Spirgytė, šiuo metu Lietuvos vienkiemiuose jau yra per 640 pagalbos įrenginių (36 rajonuose). Jais pagalbos ieškoję žmonės daugiausia kreipėsi dėl sveikatos problemų, kiti - dėl šeimyninių konfliktų, įtartinų asmenų pasirodymo kieme, gaisro ir panašiai.
Vilkaviškio rajone, kur neseniai buvo apiplėšti A. ir V. Ambrasai, tokių mygtukų nėra įrengta nė vieno. Kai kuriuose vienkiemiuose Vilkaviškio savivaldybė įrengusi 134 šviestuvus, užsidegančius nuo judesio. Tai - irgi viena iš saugesnės kasdienybės priemonių, nes sodybos šeimininkai gali operatyviai sureaguoti į užsidegusią lempą ir sukrusti ieškoti pagalbos.
Kad nebūtų be dėmesio
Kalbintų policijos pareigūnų manymu, siekiant vienkiemių gyventojų saugumo, svarbiausia - kad vieniši senukai nė dieną nebūtų be dėmesio. Tokių gyventojų vaikai ar kiti giminaičiai turėtų parūpinti tėvams mobiliuosius telefonus, pamokyti, kaip jais naudotis, įrašyti juose apylinkės inspektoriaus telefono numerį. (Beje, minėti Ambrasai taip ir buvo padarę, bet pranešti inspektoriui nesuspėjo.) Artimieji, kaimynai, pašto ir seniūnijos darbuotojai turėtų būti kasdieniniai tokių senukų svečiai arba bent jau pakalbinti vienišuosius telefonu.
- Ar ne pigiau valstybei būtų ne mygtukus įrenginėti, o šautuvus savigynai dovanoti?! - garsiai svarstė "Akistatos" pakalbintas Lazdijų gyventojas Jonas Mikalauskas (54 m.), kurio uošviai, gyvenantys kaimyninėje Kalvarijos savivaldybėje, prieš keletą metų irgi buvo tapę naktinių plėšikų aukomis. - Nušautų vieną kitą įsibrovėlį - policijai nereikėtų bandito gaudyti, teismui nereikėtų vargti sklaidant šūsnį popierių, o visuomenei nereikėtų šerti tokio nusikaltėlio kalėjime. Gal taip greičiau apsivalytume nuo išgamų, kuriems nieko švento nėra. Juk baisu, kaip mes dabar gyvename: senukai iš savo varganų pensijų turi taupyti pinigus gaujoms nebaudžiamų antžmogių, kad užpulti turėtų jiems ką atiduoti, už tai gaudami į galvas. Per anksti pas mus panaikinta mirties bausmė!
Eugenijaus NAIKELIO nuotr.:
- Anelė Ambrasienė šoko gelbėti mušamo vyro, todėl plėšikas apdaužė ir ją
- Vytautas Ambrasas po plėšiko išpuolio atgulė į ligonio patalą
- Šis atokus vienkiemis atviliojo beširdį plėšiką
- Pagalbos mygtukai atbaido nusikaltėlius
2008 11 05
