Irena ZUBRICKIENĖ
Ir praėjus trims mėnesiams po Gražiškių miestelyje (Vilkaviškio r.) gyvenusio jauno trijų mažylių tėvo Gedimino Ardicko (22 m.) mirties, mįslėmis apaugintas įvykis tebėra aktuali ne tik nelaimėlio artimųjų, bet ir daugumos gražiškiečių pokalbių tema. Teismo medicinos ekspertams po nelaimės nustačius, kad vos vieną parą vietos gyventojų nematytas vyras savo namuose tapo vėsaus oro ir žiurkių auka, niekas negali tuo patikėti.
Skaudaus likimo vaikas
Gediminas Ardickas augdamas nepatyrė tikrosios motinos meilės - tėvo per anksti netekusį našlaitį užaugino močiutė Ona Kijauskienė, tėčio mama. Ilgus metus visiems teigęs, esą jo motina mirusi, savo gimdytoją, įsikūrusią Alytaus rajone, Gediminas susirado bene prieš porą metų. Tada vaikinukas jau buvo teistas ir net ragavęs "zonos" gyvenimo, jau turėjo pusmečiu jaunesnę sugyventinę Onutę ir sūnelį Povilą (dabar beveik 4 metų). Susipažinęs su motina Gediminas sužinojo turįs du jaunesnius brolius ir seserį.
Skaudi jauno vaikino praeitis Onutei Blazgytei, tuomet dar nepilnametei Meiliūnų kaimo (Vištyčio sen.) gyventojai, nebuvo kliūtis jį pamilti ir planuoti bendrą ateitį. Juk Onutė irgi nebuvo vargo nemačiusi merginukė - užaugo dešimties vaikų šeimoje. Pas kartu gyvenančios sesers vyrą atvažinėdavęs jo draugas Gediminas krito Onutei į širdį taip, kad pora netrukus pradėjo gyventi kartu. Glaudęsi tai vienur, tai kitur, jaunieji sugyventiniai, jau turėdami pirmagimį, prieš kurį laiką įsikūrė Gedimino močiutės nupirktame name Gražiškių miestelyje. Čia pasaulį išvydo dar du jų kūdikėliai - dabar antruosius bebaigianti Greta ir dešimties mėnesių Gabija.
Pasak šiuo metu vienos su trim mažyliais likusios Onutės, Gediminas buvo patikimas, kantrus ir švelnus tėvas, tačiau kaip vyras pastaraisiais metais vis labiau tolo - praradęs viltį kada nors turėti nuolatinį darbą jis susidėjo su tokio pat likimo gražiškiečiais, vis dažniau išgerdavo, netgi vagiliaudavo. Ne kartą Onutė, sužinojusi apie naują Gedimino vagystę, ėjo pas nukentėjusius žmones ir prašė nesikreipti į policiją - jaunoji mama pati pasistengdavo sutaupyti ir atsilyginti apvogtiesiems už padarytą žalą. Neretai dėl to namuose būdavo barnių, tekdavo klausytis Gedimino pažadų, kurių jis neištesėdavo.
Lemtingas išsiskyrimas
Per bene penkerius bendro gyvenimo metus kaskart pakalbėdami apie savo vestuves sugyventiniai vieną praėjusių metų rudens sekmadienį vis dėlto išsiskyrė - Onutė paliko Gediminą ir su trimis mažyliais išvažiavo pas savo tėvus. Atsisveikinimas nebuvo taikus ir ramus. Dar didesni piktumai Onutės tykojo po kelių dienų, kai moteris su keliais pagalbininkais atvyko išsivežti kai kurių baldų, drabužių, vaikučių mantos. Įtūžęs Gediminas, turbūt supratęs, kad atvykėlių būreliui neįstengs pasipriešinti, griebėsi degtukų - padegė vaikų lovelę, jų drabužėlius ir bandė sukelti didelį gaisrą. Nelaimės pavyko išvengti, o Onutė pasikvietė policijos pareigūną, kuris Gediminą išsivedė.
Vėsumos ir žiurkių auka?
O po poros dienų Onutę pasiekė kraupus pranešimas apie ... vyro mirtį.
Nuojauta, kad Gediminui kažkas negerai, pirmiausia apėmė artimiausią kaimynę Teresę Linertienę. Blogos nuojautos kamuojama moteris, pastebėjusi ant Gedimino namų laiptų labai ilgai kažką įtartinai juoduojant, pranešė apie tai policijai. Atvykę pareigūnai ant laiptų aptiko nejudančią ožką, o kambaryje ant grindų gulėjo nebegyvas Gediminas Ardickas. Tuoj atvykęs negyvėlio išvežti vienos Vilkaviškio laidojimo įstaigos savininkas stebėjosi, kad keistokai buvo kruvini, sužaloti nelaimėlio pirštai, ant veido gulėjo tarsi išlupta akis.
- Laidodami Gediminą mes jau turėjome mirties liudijimą, kuriame buvo parašyta, kad mirties priežastis - bendras kūno atvėsimas, tačiau iki šiol negalime tuo patikėti - juk buvo dar tik pirmosios nešaltos spalio dienos, o Gediminas be pagalbos pragulėjo ne daugiau kaip parą, - sielvarto ir dvejonių neslėpė Onutė Blazgytė. - Mums buvo paaiškinta, kad akį išlupo ir pirštų galus apgraužė žiurkės. Šitaip - per vieną naktį?
Dvejonių šleifas pasiekė teisėsaugininkus
Karste gulintį Gedimino kūną apžiūrėję artimieji (anūką laidojo jo seneliai) neabejoja, kad prieš mirtį nelaimėlis patyrė žiaurų smurtą. Nors ekspertai to nenustatė, artimieji tvirtina, kad sulaužyta viena Gedimino koja, kuri po kelnėmis esą buvo sutvirtinta storu popierium, yra ir daugiau smurto žymių. Gedimino likimui neabejingi žmonės tvirtina, kad per vieną naktį žiurkės tiek kruvinų pėdsakų nebūtų spėjusios palikti, o išgraužtos (?) akies nebūtų palikusios ant veido. Žinovų teigimu, akis iš akiduobės gali iškristi tik nuo stipraus smūgio į galvą. Nelaimėlio artimieji įsitikinę, kad Gedimino mirtis smurtinė. Jų spėliones sutvirtino ir vyro namuose aptiktas labai kruvinas Gedimino megztinis.
- Žinodami, kad Gediminas išgerdavo ir vagiliaudavo, be to, užaugęs ne su tėvais, pagal pranešimą atvykę pareigūnai turbūt manė, kad niekas nelaimėliu nesidomės, todėl leido išvežti lavoną net nelaukę atvykstant artimiausių žmonių, - iki šiol priekaištaudama svarsto Onutė Blazgytė. - Net įvykio vieta nebuvo kruopščiai apžiūrėta - ant krosnies paliktas tas kruvinas megztinis ir netoliese mėtęsis butelis su alkoholiu. Juk Gediminas galėjo mirti ir apsinuodijęs kokiu pilstuku, tai ar pareigūnams nereikėjo paimti rasto alkoholio likučių?..
Gavę oficialias teismo medicinos eksperto išvadas ir G. Ardicko artimųjų, pasišovusių bet kokia kaina išsiaiškinti tikrąją tiesą, prašymą, įsigilinę į išgirstas dvejones ir mįslėmis apaugusias nelaimėlio mirties aplinkybes, Vilkaviškio teisėsaugininkai neskuba galutinai tvirtinti apie jauno vyro mirtį sušalus.
- Ikiteisminio tyrimo nenutraukėme ir nesustabdėme - jis vyksta, - patikino "Akistatą" Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Arūnas Žukauskas. - Reagavome į mirusiojo artimųjų dvejones, be to, mūsų taip pat netenkina turima teismo medicinos ekspertizės išvada, nes ji neišsami. Šiuo metu vyksta derinimo bei organizaciniai darbai - G. Ardicko kūnas bus ekshumuojamas (iškastas) ir atliekama papildoma ekspertizė. Tai labai retas atvejis, tačiau tik taip bus galima atsakyti į visus iki šiol neatsakytus klausimus.
Versijų - ne viena
Versijų apie Gedimino galimai patirtą smurtą prieš mirtį - ne viena. Gražiškiečiai kalba, kad ne kartą vagiliavusiam vaikinui galėjo keršyti bet kas iš miestelio gyventojų, užklupusių iš naujo nusikalstant arba panūdusių "paauklėti" už senas skriaudas. Kiti kalba, kad Gediminas, būdamas girtas, galėjo tapti eismo nelaimės (esą yra tokių požymių) auka ir, parėjęs į namus, prarasti sąmonę, nusilpti. Gražiškiečiai nevengia kalbėti ir apie tai, kad kažkam iš jų Gediminas savo mirties išvakarėse esą prasitarė buvęs "žiauriai atėstas" policininkų, kai šie jį išsivedė po sukelto gaisro. Yra ir dar viena versija - esą Gediminą smarkiai sumušė iškraustyti Onutės atvykę vyrai, nutarę paauklėti klystkeliais pasukusį daugiavaikį tėvą. (Onutės teigimu, panašiai mano ir Gedimino močiutė, kaltindama anūko moterį, kad ši išsikraustydama tarsi būtų sudariusi palankias sąlygas Gedimino mirčiai.) Dar Gražiškiuose žinoma, kad G. Ardicko mirties išvakarėse pas jį lankėsi senelis J. Kijauskas, krikšto mama Julija Brokienė ir dar du vyrai. Gražiškiečiai mano, kad Gediminas begeriant galėjo būti sumuštas jiems, savo svečiams, matant. O jeigu ne, tai jiems vis dėlto turėtų būti žinoma, kas apdaužė Gediminą - jeigu jau vaikinas prasitarė svetimiems, tai artimiesiems greičiausiai pasiskundė detaliau.
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- Onutė Blazgytė baiminasi, kad jos pavarde įregistruoti mažyliai, nespėjus susituokti su Gediminu, net neturės teisės gauti našlaičio pašalpą, nes jų tėvas neturėjo jokio darbo stažo
- Po nelaimės Onutės gyvenimo patarėju ir pagalbininku tapo Meiliūnų kaimo gyventojas Romutis Čiuprinskas, priėmęs nelaimėlę su vaikučiais į savo pastogę
- Gražiškietė Teresė Linertienė niekada nebuvo abejinga Onutės ir Gedimino, jaunų daugiavaikių kaimynų, bėdoms
