Albertas ONIŪNAS
Skaitytojus jau informavome apie tragedija pasibaigusią aviacijos šventę Lvove, kai naikintuvui Su-27 įsirėžus į žiūrovų minią žuvo 83 ir buvo sužeista 116 žmonių. Dabar aiškėja pagrindinės šio įvykio priežastys ir naujos aplinkybės.
Girti generolai
Pasirodo, į aviacijos šventę atskrido ne tas lėktuvas, kuris buvo numatytas, o atsarginis, mat pagrindiniame buvo aptikta kai kurių gedimų. Du pulkininkai, pilotavę naikintuvą, nors ir laikomi padangių asais, skraidę buvo labai nedaug - šiemet vos po 20 valandų, o reikėtų bent keturis kartus daugiau. Patyrę lakūnai teigia, kad du pulkininkai viename lėktuve - labai neįprastas dalykas. Nors vienas jų formaliai ir yra įgulos vadas, tačiau vienodi laipsniai kiekvieną provokuoja pirmam priimti sprendimą. Apskritai aviacijos šou, kur atliekami akrobatiniai skrydžiai, tikslinga naudoti vieno lakūno pilotuojamus lėktuvus. Nustatyta, jog SU-27 ekipažas nesitreniravo, nes trūko lėšų, neturėjo ir tikslios skrydžio programos. Iš lakūnų buvo, paprastai tariant, prašoma padaryti ką nors "tokio", kad žiūrovai liktų patenkinti. Pažeistos elementariausios saugumo taisyklės - lėktuvas figūras atliko žmonėms virš galvų, o tai kategoriškai draudžiama. Paprastai žiūrovai būna vienoje aerodromo pusėje, o lėktuvas viražus atlieka kitoje, kad jei kristų, tai į tuščią vietą. Be visų šių šalutinių tragedijos priežasčių, yra ir pagrindinė - siekiant kuo didesnio efekto itin sudėtinga akrobatinė figūra buvo atliekama labai žemai, todėl lėktuvo nespėta išlyginti ir jis sparnu kliudė žemę. Visi šou stebėję generolai, liudininkų teigimu, buvo girti. Lėktuvui nukritus jie ėmė paniškai bėgti iš aerodromo, užuot organizavę gelbėjimo darbus. Aerodrome buvo daug dvasininkų. Ir jie pasikėlę sutanas spruko šokinėdami per lavonus ir sužeistuosius. Tik eiliniai kareiviai kaip mokėdami tvarstė sužeistuosius, padėjo kaip galėjo. O karininkai lakstė tarp likusių sveikų žiūrovų ir atiminėjo vaizdo kameras bei fotoaparatus. Ukrainos prezidentas A. Kučma, apsilankęs ligoninėje, kur gydomi abu nelaimingojo naikintuvo pilotai, pareiškė: "Visus šituos aviacijos šou reikia baigti".
Didvyriškumas ar chuliganizmas
Tuo tarpu Lietuvoje beveik visuose masiniuose renginiuose dalyvauja aviacija. Be akrobatinių skrydžių jau net kaimo ar miestelio šventės nebeišsiverčia. Artėjant rinkimams Rolandas Paksas su dviem kolegomis lakūnais akrobatinius skrydžius demonstruoja kone visiems pageidaujantiesiems, o Jurgis Kairys lėktuvu šampano butelius atidarinėja. Dažnai lakūnai savo akrobatines figūras atlieka virš žmonių galvų. Rizika pateisinama tuo, kad šou būtų kuo įspūdingesnis. Apie tai, kiek saugūs lietuviškieji aviacijos šou, kalbamės su Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotoju Alvydu Šumsku bei tos pačios įstaigos Skrydžių operacijų skyriaus vedėju Tadu Petryla.
- Ar saugūs Lietuvoje aviacijos šou, ar įmanomas Lvovo variantas?
T. Petryla:
- Viskas įmanoma, niekas negali duoti jokių garantijų. Aš labai skeptiškai žiūriu į renginius, kai dalyvauja aviacija. Pasaulinė praktika rodo, kad daugiausia įvykių atsitinka būtent šou metu. Nors tokiuose renginiuose dalyvauja labai patyrę, aukštos kvalifikacijos pilotai, tačiau yra psichologinis momentas - kiekvienas pilotas stengiasi palikti kuo geresnį įspūdį. Todėl daro tai, kas efektinga, tačiau pavojinga, ko kasdieniniame darbe nedaro niekada. Aviacijos varžybų metu kiekvienas netikslumas yra baudžiamas, o šou - visai kas kita. Prisiminkime lakūną R. Stankevičių. Kai tik įsivėlė į visokius šou - žuvo. O žiūrovų troškimai aiškūs - daugelis minioje tikisi, nors gal net pats sau neprisipažįsta, kad kas nors įvyks. Tačiau tuo pat metu yra tikras, kad jei lėktuvas nukris, tai ne ant jo, o ant kaimyno galvos. Tokia jau žmogaus psichologija.
A. Šumskas:
- Kas yra saugus skrydis? Ar jūs, važiuodamas automobiliu iš Vilniaus į Kauną, esate visiškai saugus, 100 procentų tikras, kad atvyksite saugiai? Aviacija - rizika. Tik mūsų uždavinys tą riziką kiek galima sumažinti. O absoliutus žiūrovų saugumas renginiuose įmanomas tik tada, kai akrobatinės figūros ore atliekamos be žiūrovų, arba žiūrovai yra, o lėktuvo - ne.
- Kokia yra tvarka renginiuose planuojant skrydžius?
T. Petryla:
- Yra įteikiama paraiška, kurioje nurodoma skrydžio laikas, tiksli vieta su vietovės schema, numatomų atlikti akrobatinių figūrų sąrašas, kiti duomenys. Tokias paraiškas paduoda visi - ir R. Pakso trijulė, ir karinių oro pajėgų pilotai, jeigu jie ketina dalyvauti masiniame renginyje. Tiktai kariškiai būsimą skrydį iš pradžių derina su savo skrydžių saugos inspekcija, o po to jau ateina pas mus. Mes apsvarstome paraišką, nagrinėjame, ar numatomas skrydis yra saugus, ir duodame leidimą. Arba ne. Žinoma, prieš priimdami sprendimą stebime skrydžio repeticijas.
- Parodomųjų renginių ir aviacijos sporto varžybų rengimo taisyklėse nustatyti minimalūs atstumai, kokiame aukštyje turi būti atliekami skrydžiai, kiek nutolęs nuo žiūrovų gali būti lėktuvas. Aiški nuostata, kad virš žiūrovų galvų akrobatiniai skrydžiai negali būti atliekami. Lėktuvas jokiu būdu negali pikiruoti į žmonių minią. Net skristi virš žiūrovų negali, išskyrus tuos atvejus, kai išmetami parašiutininkai. O kaip su J. Kairio skrydžiais? Jis ir skraido, ir akrobatines figūras atlieka virš žiūrovų - prieš kelerius metus teko stebėti jo skrydį po tiltu, kai žiūrovų nebuvo nebent tik kanale, virš kurio yra tas tiltas. Kaip J. Kairys gauna leidimus savo skrydžiams?
T. Petryla:
- Būčiau linkęs pritarti nuomonei, kad J. Kairio skrydžiai yra chuliganizmas ore. Skraidyti po tiltais leidžiama tik Lietuvoje ir Kinijoje. Kai jis ketino skristi po Vilniaus tiltais, ilgai svarstėme, buvo prieštaravimų. Bet juk jį daug kas laiko lakūnu Nr. 1 Lietuvoje. Galbūt čia ir yra atsakymas, kaip jis gauna leidimus savo šou. Patį J. Kairį galima suprasti - toks jo gyvenimo būdas. Jis ir pats neslepia, kad tai - verslas, kad reikia išlaikyti tris lėktuvus. Buvo tokia LRT laida - parodytos kraupiausios katastrofos masinių renginių metu. Šalia jų parodyti ir J. Kairio skrydžiai po tiltais, nors jie ir nesibaigė katastrofa. Kodėl? Spręskite patys.
A. Šumskas:
- Kauno atveju įlankos šlaitai nuo žiūrovų buvo atitverti, tačiau renginio organizatoriams nepavyko suvaldyti minios. Toks dalykas neretai atsitinka. Negaliu pasakyti, kad J. Kairio skrydžiai yra visiškai saugūs. Kaip jau sakiau, tai neįmanoma. Tačiau nemanau, kad jis kelia žiūrovams daugiau pavojaus nei kiti lakūnai.
- Dažnai žiūrovams virš galvų skraido ir R. Pakso trijulė...
A. Šumskas:
- Negaliu šito patvirtinti arba paneigti. Aš jo šou nedalyvauju, mūsų žmonių yra mažai ir visų renginių sukontroliuoti neįmanoma fiziškai. Jei matote, kad renginio metu vienas ar kitas lakūnas akivaizdžiai pažeidinėja skrydžių taisykles, nufilmuokite ir atneškite mums. Būna atvejų, kai lakūnas labai stengiasi, bet vienu ar kitu momentu nukreipia lėktuvo nosį į žiūrovus ar panašiai. Klaidų kiekvienas padarome.
- Artėja karšto oro balionų varžybos, kurios bus surengtos Vilniuje. Pasaulinėje praktikoje tokių dalykų lyg ir nebūna - varžybos rengiamos kaimo vietovėse. CAA davė leidimą varžybas rengti sostinėje...
A. Šumskas:
- Pirmiausia - mes ne paskutinė ir ne pirmoji instancija. Pirmiausia sprendžia savivaldybė, meras. Viskas prasideda nuo miesto šeimininko. Jeigu A. Zuokas nusprendė, kad oro balionų varžybos yra gražu ir gerai, suteiks žmonėms daug teigiamų emocijų, tai jis ir leido jas rengti. Tik po to mes svarstome, kaip padaryti, kad viskas vyktų kuo saugiau. Aišku, mes galime ir uždrausti renginį. Bet koks kils triukšmas iš miesto valdžios, politikų pusės. Kad neduotume leidimo, turi būti labai jau akivaizdu, kad bus daugiau negu nesaugus skrydis, prasilenkiantis su sveiko proto ribomis.
- Ačiū pašnekovams.
Po nelengvo pokalbio su CAA vadovais tapo aišku - uždrausti pavojingus skrydžius jie gali tik teoriškai, bet ne praktiškai. Šou vyksta ir vyks, nes tai verslas. Žodžiu, einama į kompromisus žiūrovų saugumo sąskaita. O apie J. Kairio skrydžių saugumą net kalbėti neverta. Pakanka prisiminti jo lenktynes su "formule" Palangoje, per kurias jis apgadino net du lėktuvus. Pirmuoju atveju, įtraukęs važiuoklę, nusileido taip žemai prie pakilimo tako, kad lėktuvo sraigtas ėmė kapoti betoną ir gerokai "sutrumpėjo". Antruoju atveju lakūnas tūpė be važiuoklės, kaip sakoma - "ant pilvo". Azarto pagautas J. Kairys reikalavo trečio lėktuvo. O kaip šis "legendinis" lakūnas gauna leidimus avantiūras primenantiems savo šou, neišgirsi nė iš vieno aviacijos valdininko, bent jau oficialiai. Tuo tarpu daugelis lakūnų žino, kad kai buvo svarstoma, ar leisti J. Kairiui skristi po Vilniaus tiltais, į Kyviškių aerodromą atvyko profesorius Vytautas Landsbergis. Užteko trumpo pokalbio, ir A. Šumskas tiesiog ant lėktuvo sparno pasirašė J. Kairio paraišką skrydžiui. Mat ant J. Kairio lėktuvo buvo Konservatorių partijos reklama.
Ar gali gerbiamas A. Šumskas turėti bent menkučių pastabų R. Pakso trijulės skrydžiams, kai abu yra seni geri draugai dar nuo tų laikų, kai dirbo Vilniaus aeroklube? Po tragedijos Ukrainoje, manykime, bus pasimokyta ir daugiau tokių aviacijos šou nebebus arba jie atitiks visus saugumo reikalavimus. Nejau ir mūsų "švogerių šalyje" reikia ko nors panašaus tvarkai įvesti?
Didžiausios katastrofos per aviacijos šventes per pastaruosius 30 metų
1999 metų birželio 6 dieną, per tarptautinę aviacijos šventę Slovakijos sostinėje Bratislavoje, sudužus Didžiosios Britanijos kariniam-mokomajam lėktuvui "Hawk 200", žuvo jį pilotavęs karališkųjų oro pajėgų lakūnas, nuo sužeidimų mirė moteris, kurią nusviedė stipri oro banga.
1997 metų liepos 26 dieną 9 žmonės žuvo, mažiausiai 57 buvo sužaloti per Belgijos Ostendės oro uoste surengtą šventę, kai "Ix-T 300 tipo lėktuvas rėžėsi į žemę, baigdamas daryti mirties kilpą. Sprogimo banga degančias lėktuvo nuolaužas nusviedė ant minios šalia tribūnų.
1988 metų rugpjūčio 28 dieną 70 žmonių žuvo, apie 500 buvo sunkiai sužeista, kai per JAV karinių oro pajėgų Ramšteino (Vakarų Vokietija) bazėje vykusį parodomąjį skrydį ore susidūrė 3 Italijos lėktuvai. Jie nukrito ant žmonių ir sprogo.
1988 metų birželio 26 dieną 3 žmonės žuvo ir 98 buvo sunkiai sužeisti, kai Prancūzijos Miulūzo mieste prie Šveicarijos sienos per parodomąjį skrydį avariją patyrė ir nukrito "Airbus A 320" su 133 žmonėmis.
1982 metų rugsėjo 11 dieną 46 žmonės žuvo JAV armijos sraigtasparniui "Chinook", kuriuo skrido parašiutininkai iš keliolikos šalių, sudužus per oro šventę Vakarų Vokietijos mieste Manheime.
1973 metų birželio 3 dieną viršgarsiniam Rusijos laineriui TU-144 sprogus ore per Paryžiuje surengtą oro šventę žuvo 6 žmonių įgula ir 9 pasirodymą žemėje stebėję šventės dalyviai.
