Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Prieš kelias dienas panevėžietę Ireną Vaitkevičienę užgriuvo nelaimė. Moteris pasakojo, jog miegodama antrajame savo gyvenamojo namo aukšte (ji gyvena su sūnumi) maždaug apie pusę trečios nakties staiga išgirdo keistą traškesį. Pabudusi iš pradžių pamanė, jog greičiausiai lyja, tačiau kažkodėl nebuvo girdėti įprasto lašų barbenimo į palangę. Kuomet šeimininkė, vis dar nesikeldama iš lovos, mąstė, kas galėtų skleisti tokius keistus garsus, po kelių minučių pasigirdo čaižus skambutis į duris. Tą pačią akimirką I. Vaitkevičienė suprato, kad atsitiko kažkas bloga. Tiktai išbėgusi į lauką ji pamatė, jog dega visai šalia namo buvusi malkinė. Didžiuliai ugnies liežuviai jau siekė namo mansardą bei langus. Moterį iš miego prikėlę kaimynai jau buvo iškvietę gaisrininkus. Kaip Tyčia, tą naktį pūtė labai stiprus vėjas, kuris bloškė liepsną namo link ir grėsmingai nešiojo kibirkštis. Iki paryčių neteko miegoti ne tik nelaimės ištiktai šeimai, bet ir aplinkiniams gyventojams - jie buvo itin sunerimę, nes bet kurią akimirką galėjo užsidegti ir visai šalia esantys jų pastatai...
Dėkinga gaisrininkams ir kaimynams
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos komanda atvyko gana greitai. Vyrai dirbo pasiaukojančiai. Jų dėka gaisras buvo užgesintas, išvengta žymiai didesnių nuostolių. Vis dėlto ugnis visiškai sunaikino malkinę, namo stogą, mansardą. Gerokai apgadintas ir vienas namo kambarys. I. Vaitkevičienė be galo dėkinga gelbėtojams. Moteris guodėsi, jog visą naktį sunkiai dirbę vyrai vėliau išsiurbė kiemą bei rūsį, kurie buvo gausiai užpilti vandeniu. Nelaimės akimirkomis ne mažesnės paramos moteris bei jos sūnus sulaukė ir iš kaimynų. Jie iškart pasiūlė nakvynę, maisto, klausinėjo, kuo dar galintys padėti, siūlėsi pagelbėti likviduojant nelaimės padarinius.
Realiausia - padegimo versija
Paprastai gaisras be priežasties nekyla. Kol kas Panevėžio PGT pareigūnai atsisako komentuoti tiek gaisro aplinkybes, tiek jo priežastis. Vyksta ikiteisminis tyrimas ir tiktai jam pasibaigus bus pateikti atsakymai į visus klausimus. Skaudžią nelaimę patyrusi moteris taip pat neskuba ir nenori daryti jokių išvadų. Ji pasakė tik tiek, jog minėtoje malkinėje, kuri neabejotinai buvo gaisro židinys, nebuvo įvesta elektra, nebuvo ir kokių nors kitų galėjusių sukelti gaisrą prietaisų. Kai moteris išbėgo į lauką, jos dėmesį patraukė praviros malkinės durys. I. Vaitkevičienė puikiai prisimena, jog iš vakaro jas sandariai uždarė - taip darydavo visą laiką. Malkinė nebuvo rakinama - tiesiog nebuvo reikalo. Beje, tiek I. Vaitkevičienė, tiek artimiausi kaimynai prisiminė, jog tą naktį labai garsiai lojo šunys. Padegėlė tikino, jog niekas jai negrasino, ji neturėjo jokių problemų. Taigi kol kas negalima tvirtinti, jog tai buvo tyčinis padegimas, tačiau tokia versija gana reali.
Kruvinas susidorojimas
I. Vaitkevičienė su vyru šį namą įsigijo prieš aštuonerius metus. Jo rekonstrukcijai teko įdėti nemažai darbo bei lėšų. Tiktai prieš kelerius metus sutuoktiniai baigė kapitalinį remontą, viską gražiai susitvarkė. Deja, jaukių namų šiluma namo šeimininkas džiaugėsi neilgai. Praėjusį rudenį jis buvo nužudytas. Apie šį tragišką įvykį "Akistata" jau rašė. Spalio 30-ąją, darbo dienai einant į pabaigą, uždarosios akcinės bendrovės "Lūgnė", esančios S. Kerbedžio gatvėje, patalpose vyko akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo minėtą įmonę prieš 11 metų įkūręs ir jai vadovavęs E. Vaitkevičius (52 m.) bei dar du bendrasavininkiai - direktorius Jonas Šiurna ir valdybos pirmininkas Sigitas Leipus. Tuo metu pas juos netikėtai atvyko buvęs šios bendrovės darbuotojas Algimantas Adamavičius (46 m.). Netaręs nė žodžio jis staiga išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti. Visi trys vyrai krito vietoje. Išgirdusi šūvius pirmoji į kabinetą įpuolė E. Vaitkevičiaus žmona Irena (ji čia dirbo buhaltere ir tuo metu buvo gretimoje patalpoje). Moters iškviesti medikai dviem iš trijų vyrų jau niekuo negalėjo padėti - E. Vaitkevičius ir J. Šiurna buvo mirę. Sunkiai sužeistą S. Leipų medikai skubiai išvežė į ligoninę. Vyriškis buvo operuotas, jo gyvybę pavyko išgelbėti.
Žudikas nusišovė
Iš savigynai išduoto pistoleto buvusius bendradarbius sušaudęs A. Adamavičius iš įvykio vietos pabėgo savo automobiliu ir pasislėpė. Iškart buvo paskelbta jo paieška. Nemuno gatvėje, kur vyriškis turėjo butą, jo aptikti nepavyko, tačiau buvo gauta duomenų, jog jis gali slapstytis negyvenamoje sodyboje Papojaus kaime (Panevėžio r.), kurią buvo įsigijęs maždaug prieš metus. Kitą dieną iš pat ryto namą apsupo greitojo reagavimo "Aras" vyrai bei policijos pareigūnai. Matydamas, jog išsisukti nepavyks, A. Adamavičius sau į smilkinį paleido kulką. Sodyboje jis buvo rastas dar gyvas, tačiau nors Panevėžio medikai, nuvežę į ligoninės Reanimacijos skyrių, dar bandė gelbėti savižudžio gyvybę, vyriškis netrukus mirė.
Nepaaiškinami nusikaltimo motyvai
Baigę šio žiauraus nusikaltimo tyrimą Panevėžio apygardos prokuratūros pareigūnai baudžiamąją bylą nutraukė, nes nebeliko kaltininko. Nukentėjusioji I. Vaitkevičienė tikino su tuo susitaikiusi. Nors jai, kaip nukentėjusiajai, buvo pasiūlyta kreiptis į teismą ir pateikti civilinį ieškinį dėl vyro nužudymo, tačiau tai daryti moteris atsisakė. Vis dėlto ji iki šiol negali suvokti šios beprasmiškos tragedijos motyvų. Taip ir liko neaišku, dėl ko A. Adamavičius nužudė jos vyrą bei jo kolegą ir sunkiai sužalojo trečiąjį įmonės bendrasavininkį. Moters teigimu, nei įmonės savininkai nebuvo skolingi A. Adamavičiui, nei jis jiems. Uždaro būdo, seniai su žmona išsiskyręs žudikas buvusiems kolegoms nekėlė jokių problemų. Jo žiaurus poelgis netilpo į jokios logikos ribas. Galbūt galima manyti tiktai viena, jog tuo metu A. Adamavičiui buvo pašlijusi psichika, tačiau dabar tikriausiai jau niekas negali to patvirtinti.
Turto nespėta apdrausti
Tiktai praėjus 3 mėnesiams po vyro mirties I. Vaitkevičienė galėjo pradėti tvarkyti turtinius reikalus. Pirmiausiai ji privalėjo įregistruoti namą mirusio vyro vardu (po rekonstrukcijos nespėta to padaryti), o paskui susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Per didžiulius rūpesčius ir patirtus išgyvenimus našlė nespėjo apsidrausti šio turto. Dabar dėl to labai gailisi, nes gaisro padaryti nuostoliai gana dideli. Vis dėlto antrą skaudžią nelaimę patyrusi moteris džiaugiasi, kad nenukentėjo nei ji, nei sūnus. Tai - svarbiausia.
