Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorės pavaduotojos gydytojos Birutės Vyšniauskienės teigimu, onkologinių susirgimų kreivė grėsmingai kyla aukštyn. Kiekvienais metais užregistruojama vis daugiau naujų ligonių, kuriems tenka išgirsti labai grėsmingą diagnozę. Ypač padaugėjo moterų, sergančių gimdos kaklelio ir krūties vėžiu. Ką daryti, kad būtų išvengta skausmo, ašarų ir tragiškų likimų? Apie tai mintimis pasidalinti sutiko gerai minėtą sritį išmananti gydytoja Birutė Vyšniauskienė.
- Šiuo metu kaip vieną svarbiausių moterų problemų įvardijote gimdos kaklelio vėžį...
- Tai mūsų baubas, o jis pasireiškia tuo, jog Lietuvos rodikliai šiuo atžvilgiu yra patys blogiausi visoje Europos Sąjungoje (nustatytas didžiausias mūsų moterų sergamumas ir mirtingumas). Tačiau galiu drąsiai teigti, jog šių ligų galima išvengti, jeigu moterys nebijos pasitikrinti profilaktiškai ir laiku kreipsis į gydytojus. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija išleido įsakymą, kuris įteisina vadinamąją atrankinę patikrą dėl gimdos kaklelio vėžio. Bus tikrinamos pasirinktos amžiaus grupės (nuo 30 iki 60 metų) moterys. Ši programa - gana sudėtingas mechanizmas. Ji turėtų būti vykdoma organizuotai. Visų pirma, šiame darbe dalyvaus bendrosios praktikos gydytojai, ginekologai, onkologai. Aišku, darbo sėkmė priklausys nuo moterų geranoriškumo. Joms bus įteikti kvietimai ateiti pasitikrinti į pirminės sveikatos priežiūros centrus. Tad noriu pabrėžti, jog moterys turi suprasti, kaip tai yra svarbu, nes kiekviena, atsiliepusi į kvietimą, gali apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę. Ypatingą dėmesį turėtų atkreipti tos moterys, kurios gana retai lankosi pas gydytojus.
- Kalbėjome apie moteris, na o kokie onkologiniai susirgimai dažnesni tarp vyrų?
- Pagrindinės dvi onkologinės vyrų ligos yra plaučių ir prostatos vėžys. Nuo 2003 metų prostatos vėžys tapo pirmaujančiu onkologiniu susirgimu. Vyrai visų pirma turėtų žinoti, jog reikia tikrintis prostatos specifinį antigeną (PSA). Ypač tuo turėtų būti suinteresuoti vyresni nei 50 metų amžiaus stipriosios lyties atstovai. Nereikėtų pagailėti 20 litų (tiek kainuoja patikrinimas, kuris, deja, kol kas yra mokamas) kartą per metus. Tai galimybė anksti diagnozuoti vėžį. Antroji liga - plaučių vėžys. Jos taip pat būtų galima išvengti, jei mūsų vyrai atsisakytų rūkyti. Beje, moterys - taip pat. Juo labiau jog šis susirgimas tarp vyrų stabilizuojasi, jų nedaugėja, o štai šia liga sergančių moterų kreivė kyla aukštyn. Beje, plaučių vėžys vis dažniau nustatomas viso pasaulio moterims. Jau įrodyta, jog didžiąja dalimi minėtą onkologinį susirgimą sąlygoja rūkymas. Ir ne vien aktyvus - pasyvus taip pat. Jei žmogus sėdi patalpoje, kurioje rūkoma, laikoma, jog jis taip pat nuodijasi dūmais...
- Ar amžius turi įtakos šiems susirgimas? Gal jaunesnis organizmas atsparesnis?
- Kuo anksčiau mesime rūkyti (arba išvis net nepradėsime), tuo bus geresnis efektas. Nerūkantys asmenys net ir sulaukę 75 metų amžiaus praktiškai turi tik nulinę riziką susirgti plaučių vėžiu, o rūkaliams tokia rizika sulaukus to paties amžiaus išauga net iki 70 procentų.
- Kokios dar priežastys lemia onkologinius susirgimus?
- Labai didelę reikšmę turi nesveika mityba, kai valgoma daug riebalų, rūkytų, keptų maisto produktų (tai turi įtakos daugiau virškinamojo trakto susirgimams, tačiau visa tai gali būti susiję ir su krūties vėžiu), todėl į savo valgiaraštį reikia įtraukti kuo daugiau vaisių, daržovių, kurie kaip tik mažina riziką susirgti vėžiu, taip pat produktų, turinčių daug ląstelienos... Be to, kitas labai svarbus veiksnys yra tai, jog žmogus privalo būti aktyvus, nuolat sportuoti, mankštintis. Tai ypač svarbu dirbantiesiems sėdimą darbą. Jei nėra galimybės nueiti į sporto salę, reikėtų bent stengtis kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, ilgiau būti gryname ore. Svarbu, kad kuo mažiau būtų sėdima ar gulima. Žmogaus poilsis turi būti aktyvus...
- Ar reikia kreiptis į medikus net ir tada, jeigu nejaučiama jokių ligos simptomų?
- Esmė ir yra, kad dažnai onkologiniai ligoniai pradžioje nejaučia jokių simptomų, todėl profilaktiškai reikėtų tikrintis bent kartą per metus. Vyresniojo amžiaus moterys gydytojo kabineto duris galėtų praverti ir dažniau.
- Ar galima teigti, jog vienos onkologinės ligos lengviau pasiduoda gydymui, kitos pareikalauja daugiau medikų pastangų arba išvis nėra išgydomos?
- Atsakyti į šį klausimą yra gana sudėtinga. Iš esmės turbūt didžiausios įtakos gydymui turi tai, kada liga diagnozuojama. Jeigu vėžys "pagaunamas" anksti (tai priklauso nuo to, kada žmogus kreipiasi į medikus), pirmojoje arba antrojoje vystymosi stadijoje, daug lengviau jį išgydyti. Tokiu atveju ligoniui tenka patirti mažesnį šalutinį poveikį, jo gyvenimo kokybė būna geresnė, o gydymo rezultatas - gerokai sėkmingesnis. Visada lengviau išgydyti vėžį dar nespėjus jam išplisti į kitus organus.
- Labai dažnai žmonės baiminasi gydymo, bijo nemalonių, jų gyvenimą traumuojančių pasekmių. Ką galima patarti tokiems ligoniams?
- Deja, to nereikėtų bijoti, nes gydymas vis tiek neišvengiamas. Iš tiesų, jis dažnai būna traumuojantis, ypač kai tenka atlikti operacijas, per kurias pašalinami kai kurie organai (pavyzdžiui, akis, nosis ar net liežuvis ir t. t.), tačiau reikėtų su viskuo susitaikyti, nes gyvybė vis dėlto svarbesnė. Belieka pridurti, kad viso to galima išvengti, jei žmogus sveikai gyvens ir laiku kreipsis į medikus. Šiuo metu yra įvairių diagnostikos priemonių, kurių dėka galima anksti diagnozuoti susirgimą. Be to, labai svarbu tarsi "įsiklausyti" į savo organizmą. Galėčiau pateikti nemažai pavyzdžių, kuomet žmonės ilgai "augina" tuos darinius (rankoje, kojoje, krūtyje ar kitur) ir tik kuomet jau nebegali kęsti skausmo ar kitokių negalavimų, kreipiasi į gydytojus. Deja, ne tada, kuomet pajuto pirmuosius pojūčius... Pavyzdžiui, labai dažnai skrandžio vėžys nustatomas jau ketvirtosios stadijos. Nors ligonis tikina nieko nejaučiąs, tačiau pradėjus klausinėti paaiškėja, jog jau prieš porą metų jautė kažkokius virškinimo sutrikimus, tačiau į tai nekreipė dėmesio... Kartais žmonės bando gydytis patys, nesuvokdami, kad toks gydymas jokios naudos neduoda, tuo tarpu liga vystosi keldama grėsmę gyvybei...
- Ar galima nuraminti labai išsigandusiuosius, jog šiuo metu galima sėkmingai įveikti net ir ketvirtąją vėžio stadiją?
- Taip... Ir išsigydę žmonės dar ilgai gyvena... Tiesa, tai sudėtingiau susirgusiesiems plaučių, kiaušidžių vėžiu. Vis dėlto tai labai individualu ir priklauso nuo daugelio dalykų. Ypač svarbi žmogaus psichologinė būsena, dvasinė pusiausvyra...
- Ar tiesa, kad depresija apsunkina gydymą?
- Taip. Mes, gydytojai, pastebėjome, jog jei žmogus, sužinojęs šią diagnozę, priima ją paprastai, kaip eilinį susirgimą, daug lengviau jį gydyti nei tą, kuris puola į paniką. Beje, pastarųjų yra didžioji dauguma. Jie jau negalvoja apie gydymą ir kartu su mediku nestoja į bendrą kovą su liga... Vis dėlto, kaip bekalbėtume, susigyventi su šiomis ligomis nėra taip paprasta, todėl reikėtų kuo daugiau apie tai kalbėti, rašyti, kad žmonės suprastų, jog savo sveikata reikia labai rūpintis, o likimo nuskriaustieji išmoktų kovoti su liga arba su ja gyventi. Žmonės turi suprasti, kad vėžį galima išgydyti, tiktai reikia pačiam stengtis, ieškoti visų įmanomų būdų, kaip tai padaryti...
