- Ne kartą esu dalyvavusi įvairiose loterijose, konkursuose, tačiau dažniausiai Fortūna mane aplenkdavo, - šypsodamasi prisipažįsta 63 metų kaunietė Veronika Driaunienė, sužinojusi, jog "Akistata" jai grąžina pinigus už prenumeratą...
Ši ištikimoji mūsų laikraščio skaitytoja - dar viena konkurso nugalėtoja. Veronika mėgsta laikraščius ir knygas - juos skaito dažniausiai vakarais. Mat dieną laukia nemažai darbų - reikia ne tik tvarkyti didžiulį dviejų aukštų namą, bet ir ravėti daržus, prižiūrėti gėlynus... Beje, gyvulių šių namų šeimininkai nelaiko, tačiau juose atsirado vietos dviem šunims ir dviem katėms... Kaip bebūtų gaila, bet dažnai paimti knygą į rankas priverčia ligos patalas. Prieš trejus metus Veronika patyrė insultą, tad jo pasekmes jaučia iki šiol. Na, o kuomet saulėtą ir tvankią vasaros dieną tenka praleisti kambaryje (saulė tuomet būna itin pavojinga), nieko kito nebelieka, kaip tik patogiai įsitaisius imti į rankas knygą ar laikraštį...
Veronika su penkeriais metais vyresniu sutuoktiniu Stanislovu į Kauną atsikėlė prieš 40 metų. Tačiau iki šiol moterį traukia tėviškė, esanti Molėtų rajone, šalia žymiosios observatorijos. Tiesa, išliko tiktai tvartas, pirtis bei rūsys. Gyvenamasis namas nugriautas, mat buvo galvojama jame įkurti muziejų... Romainiuose Driauniai pasistatė didelį mūrinį namą, tačiau atrodo, jog senatvėje jame liks gyventi tiktai jiedu - du sūnūs kelia sparnus ir kuria savo lizdus. Valentinas netoliese taip pat pasistatė namą ir ten netrukus persikels su šeima, kitas sūnus gyvena nuomojamame bute.
Per šventes didžiuliai Driaunių namai atgyja. Čia susirenka vaikai, ateina artimiausia Veronikos draugė, vyro pusbrolis. Taip švenčiamos ne tik didžiosios metų šventės, bet ir Tėvo bei Motinos diena, abiejų sutuoktinių vardadieniai. Paklausta, kas šiuo metu ją labiausiai jaudina, kiek pagalvojusi Veronika prisipažįsta, jog didžiulį nerimą kelia nusikalstamumo augimas, vis dažnėjantys žiaurūs išpuoliai prieš garbaus amžiaus sulaukusius, nuošaliose kaimo sodybose gyvenančius vienišus senukus, tačiau vis dėlto moteriai labiausiai gaila skriaudžiamų mažamečių. Ypač kai negailestingais skriaudėjais tampa jų tėvai - paprastai girtaujantys, degradavę, pamynę bet kokius tėviškus jausmus ir žmogiškumą...
