Jauni vengrai, gyvenantys miestuose ir kaimuose prie Tisos upės krantų, nusprendė atgaivinti seną tradiciją ir vestuves kelti upe plaukiančiose valtyse.
Vienu metu 15 jaunavedžių porų, dalyvaujant notarams, prisiekė amžiną meilę ir ištikimybę aplink tyvuliuojant Tisos vandenims. O pakrantėje susirinkę svečiai sveikino laimingus jaunavedžius apeiginėmis dainomis ir šokiais.
Pagal seną paprotį paprašyti mylimosios rankos ir vienas kitam užmauti aukso žiedus valtyje, besisupančioje upės vandenyje, reiškė išsaugoti ištikimybę ir švelnius jausmus iki paskutinio atodūsio. Upė saugoja jaunąją porą nuo piktų dvasių, blogio ir nepritekliaus, neša laimę ir sveikatą įsimylėjėliams ir jų gausiems palikuoniams.
Senosios tradicijos puoselėtojai tokiu būdu tikisi atkreipti jaunimo dėmesį į šeimos reikšmę ir vaikų auklėjimą. Dabar jauni vengrai neskuba save varžyti santuokos saitais.
