Jis gali viską: vyrišką veidą pakeisti moterišku, "persodinti" galvą... Jis toks talentingas, kad buvo pasamdytas CŽV slaptų agentų kaukėms gaminti...
Virdžinija, Ašburnas. Apie 10 valandą prie modernaus namo sustoja automobilis. Iš jo išlipa Senas ir Džudi Morėjai su sūneliu Vajetu. Į akis iš karto krinta berniuko negalia: dešinės ausies vietoje - beformis gniužulas. Draugai mokykloje jį praminė vienaausiu. Vajetas su tėvais gyvena Nevadoje, tad jie nuvažiavo 3 000 kilometrų, kad patektų pas šį talentingą specialistą. Asistentė paprašo atsisėsti ir palaukti. Netrukus vyras žilstelėjusiais ūsais, pilkomis spindinčiomis akimis pakviečia juos į stipriai apšviestą kabinetą su stomatologo kėde. Tai tikrai primena medicininę įrangą, tačiau Robertas R. Baronas paneigia esąs gydytojas. Jis tik atsistatydinęs seklys, saviesiems padedantis savo ypatingais sugebėjimais.
Robertas R. Baronas tikrai nepaprastas žmogus. Būdamas 18 metų tarnavo Jūrų laivyne Okinavos saloje. Čia pagarsėjo meniniais gabumais, vienodai sugebėjo tapyti dešine bei kaire ranka. Gavęs seržanto laipsnį buvo pasiųstas į Vašingtoną dirbti Pentagono karinės parduotuvės meno direktoriumi. Šiuo darbu jis buvo labai patenkintas, tačiau nebuvo laimingas. Kodėl? Ogi kiekvieną rytą jis sukdavo ratų ratus milžiniško pastato automobilių stovėjimo aikštelėje, kol rasdavo laisvą vietą. Ties pat įėjimu į pastatą būdavo tuščių vietų, tačiau jos buvo rezervuotos generolams... Tada R. R. Barono galvoje gimė mintis. Akimirksniu jis pasigamino automobilių stovėjimo kortelę ir keletą dienų statė savo mašiną generolų transportui skirtoje vietoje. Deja, apgaulė buvo išaiškinta, suklastota kortelė atimta ir priteista 50 dolerių bauda. Po kelių dienų du juodai apsirengę vyrai pasibeldė į jo buto duris. Tai buvo slapti CŽV agentai. Jie paaiškino savo apsilankymo tikslą. Robertą R. Baroną nubaudęs teisėjas pastebėjo, kad falsifikuota kortelė - nepriekaištinga ir nusiuntė CŽV žinovams ištirti. Pastarieji taip susižavėjo klastote, kad pasamdė jį dirbti Techniniame skyriuje.
Per tą laiką jis išmoko padirbinėti ne tik dokumentus, bet ir pakeisti visą žmogaus išvaizdą: priklijuoti netikrus ūsus, barzdą ir t. t.
Robertas tapo savo darbo srities vyriausiuoju vadovu. Galiausiai jis pradėjo gaminti veido kaukes. Įsivaizduokime, kad seklys turi pereiti į Vakarus išvengdamas slaptųjų sovietinių šnipų persekiojimo. Susitikimas paskirtas komercinio centro tualete. Kol perbėgėlis persirenginėja, amerikiečių agentas jam perduoda R. R. Barono paruoštą kostiumą, dokumentus ir, svarbiausia, minkštą švelnią kaukę su peruku, kuri priglunda prie veido visai pakeisdama jo bruožus. Taigi į tualetą įėjo neaukštas brunetas, o išėjo... patraukli blondinė. Veltui sovietiniai agentai lauks savo taikinio.
Šis darbas tampa kasdienine Roberto duona. Siekdamas pasitobulinti, jis dalyvauja plastinių operacijų medikų kongresuose ir labai nustemba sužinojęs, kad yra nedaug būdų žmogui pagelbėti. O poreikiai didžiuliai... Taigi išėjęs į pensiją R. R. Baronas pradeda naują gyvenimą. Bendradarbiaudamas su keliais gydytojais, 1993 metais jis pradeda gaminti rankų, pirštų, ausų, nosies protezus.
Įspūdingiausias, nuostabos ir pasigėrėjimo vertas Džimo Aleksanderio atvejis. Šis 51 metų amžiaus vyras gyvena Indianoje. 1997 metais jis važiavo į darbą ir pakliuvo į avariją. Kai ugniagesiai jį ištraukė iš liepsnojančio automobilio, 14 procentų Džimo kūno buvo apdegę. Nukentėjo akys, o veidas tarytum ištirpo... Daug mėnesių Džimas Aleksanderis išgulėjo ligoninėje. Iš jos išėjo negyvomis akimis ir į pliką kiaušą panašiu veidu. Tai buvo nepakeliamas vaizdas. Vyriškis ištvėrė dešimtis operacijų, norėdamas susigrąžinti žmogišką veidą. Medikai jam persodino nugaros odą, ėmė kaulų ir kremzlių dalis, norėdami atstatyti nosį ir ausis... Praslinko keleri metai, o Džimas tebesikankino nuo neužgyjančių žaizdų. Vieną dieną jis išgirdo apie žmogų - veidų padirbinėtoją.
Tai buvo senasis CŽV seklys Robertas R. Baronas. Jis pagamino Džimo galvos muliažą ir studijavo jo nuotraukas prieš avariją. Galiausiai jam pavyko pagaminti per kelias sekundes uždedamą ir nuimamą kaukę. Dabar vyras vėl gali išeiti iš namų. Jis pradėjo dirbti ir net įkūrė apšildymo įmonę.
Kartą Džimas buvo fotografuojamas su manekene prie ką tik nusipirkto sportinio automobilio. Moteris be paliovos kartojo: "Šypsokis, nusišypsok fotografams!" Džimas stebisi ir džiaugiasi, kad ji nesuprato, jog jis yra su kauke!
R. R. Barono protezai unikalūs dėl savo realistiškumo. Jis visada tam skyrė patį didžiausią dėmesį. Kartą buvęs seklys pagamino savo pacientui ausį. Po savaitės pacientas paskambino.
- Atsitiko kažkas baisaus! - pasigirdo balsas ragelyje.
- Pametėte savo ausį? - paklausė R. R. Baronas.
- Ne, ne! Nepamečiau! Kirpėjas mašinėle nukirpo visus plaukelius, kuriuos buvote implantavęs mano ausyje!
- Vadinasi, kirpėjas jūsų ausį palaikė tikra! Nesijaudinkite. Užsukite pas mane, implantuosiu naujus plaukelius.
Grįžkime prie mažojo Vajeto. Nepasakosime apie ausies gamybos technologiją, tik pasakysime, kad ji buvo pagaminta iš silikono ir puikiai prisitvirtino nesamos ausies vietoje. Paskui Robertas ją nudažė mažylio odos spalva. Šiai darbo fazei prireikė šešių savaičių su trimis ar keturiais vizitais. Kai darbas buvo baigtas, specialistas tėvams paaiškino ir parodė, kaip prilipdyti ausį jai skirtoje vietoje. Po to jis padavė berniukui veidrodį. Vaikas pirmą kartą save pamatė su abiem ausimis. Dabar tėvai jam dovanos pirmuosius akinius nuo saulės. Jis galės juos nešioti!
