Remigijus RAINYS
Viename Vilniaus pakraštyje esančios Riovonių gatvės name rasti mirusios čia viešėjusios Tatjanos Šalkovskajos (33 m.) bei jos dvylikamečio sūnaus Edgaro ir metais jaunesnės dukros Alionos kūnai. Dar du sunkiai smalkėmis apsinuodijusius šio namo gyventojus greitoji pagalba išgabeno į Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Toksikologijos skyrių.
Viena augino du vaikus
Vaikystę tuometiniuose vaikų namuose ir internatuose praleidusi vilnietė Tatjana su vyru išsiskyrė, kai jos sūnus Edgaras dar tik buvo pradėjęs vaikščioti, o dukrelei Alionai tebuvo vos keli mėnesiai. Vieniša motina iš paskutiniųjų grūmėsi su gyvenimo negandomis, stengėsi, kad jos mažyliams nieko netrūktų, todėl imdavosi bet kokio darbo. Šiek tiek daugiau nei prieš penkerius metus T. Šalkovskaja pagaliau įsigijo vieno kambario butą penkiaaukščiame name Grigiškėse. Edgaras ir Alina pradėjo lankyti vietos mokyklą. Nors Grigiškės ir buvo prijungtos prie Vilniaus, tačiau atstumas iki sostinės centro nesumažėjo, todėl ankstų rytą į darbą išvažiuodavusi Tatjana namo sugrįždavo tik vakare. Visą dieną vaikams tekdavo būti namuose vieniems, todėl jie iš kitų bendraamžių išsiskyrė savarankiškumu. Tatjanai nemažai padėdavo kaimynai, pasikviesdavo paviešėti kartais raktus nuo buto pamesdavusius vaikus ar tiesiog pavaišindavo juos pietumis. Pradinėse klasėse Edgarą mokiusi toje pačioje laiptinėje gyvenanti mokytoja sakė, kad berniukui neturėjo pretenzijų nei dėl mokymosi, nei dėl drausmės. Savaitgalius Tatjana stengdavosi praleisti su vaikais, beveik visiškai atsisakydama jaunai moteriai taip reikalingo asmeninio gyvenimo. Simpatiška smulkaus sudėjimo blondinė traukė vyrų akis, tačiau ji pastovaus artimo draugo neturėjo. Pastaraisiais metais puikios siuvėjos reputaciją turinti T. Šalkovskaja dirbo pagal specialybę Vilniaus UAB "Ingava". Pažintis su kitomis siuvėjomis palaipsniui virto draugyste ir bendradarbių būrelis nejučiomis ėmė bendrauti, kaip sakoma, šeimomis.
Brolį susirado padedant televizijai
Sunkiomis vienišumo akimirkomis Tatjana dažnai prisimindavo savo jaunesnįjį brolį Aleksejų, su kuriuo likimo buvo išskirta dar vaikystėje, ir nesėkmingai bandė jį susirasti. Sukaupusi drąsą moteris parašė laišką televizijos laidai "Atleisk" ir maždaug prieš metus sulaukė staigmenos. Ne, į televizijos studiją Tatjanos niekas nepakvietė, nors laidos rengėjai surado Vilniuje gyvenantį Tatjanos brolį ir pas Aleksejų Aksionovą (28 m.) atskubėjo su tradicine gėlių puokšte. Vyriškis nepanoro viešai demonstruoti savo jausmų bei narplioti šeimyninių peripetijų, tad jam buvo padiktuotas tik sesers telefonas. A. Aksionovas paskambino Tatjanai ir netrukus giminaičiai susitiko. Dabar Aleksejus kremtasi, jog su Tatjana bendravo tiek mažai. Vyriškis dirba techninės pagalbos kelyje firmoje, todėl paprastai į namus sugrįžta tik pernakvoti. Daug dažniau T. Šalkovskaja laiką leisdavo su Aleksejaus žmona. Edgaras ir Aliona mielai žaisdavo su mažąja brolio dukra. Šeimos kartu švęsdavo Kalėdas ir Velykas, o vasarą išveždavo vaikus atostogauti į kaimą pas A. Aksionovo uošvę. Šioji tikino, kad nebuvo mačiusi tokių paklusnių ir darbščių vaikų, kurie kantriai uogaudavo, kad galėtų išsivirti uogienės žiemai.
"TV pagalba" padėti nesuspėjo
Dėdė Aleksejus padarė neišdildomą įspūdį Alionai ir mergaitė labai užsimanė susirasti savo tėtį, kurio net nebuvo mačiusi. Pasak šeimos draugų, lygiai prieš savaitę Aliona pasiryžo kreiptis į "TV pagalbos" laidą, kad paieškotų jos nelankančio tėvo, tačiau savo sumanymo įvykdyti nebesuspėjo. Aleksejus mano, jog mažylę įkvėpė stebuklingas jo ir sesers susitikimas. Šį kartą paieškos būtų buvusios lengvesnės, nes buvęs Tatjanos vyras vaikams pinigų siųsdavo. Tiesa, ne po 306 litus per mėnesį, kaip įrašyta seniūnijos socialinių darbuotojų apskaitoje, tačiau perlaidų atsiėmimo kvitų, kuriuose nurodytos 20-50 litų sumos, brolienė velionės bute surado išties nemažai. T. Šalkovskaja trūkstamų pinigų iš savo buvusiojo nereikalavo, stengėsi pati vaikams pasiūti gražesnių rūbelių ar pagaminti gardesnį patiekalą.
Juodasis vardadienis
Tą nelemtąjį šeštadienį Tatjana šventė savo vardo dieną ir sulaukė būrelio svečių. Į Grigiškes pasveikinti bendradarbės atvyko jos kolegė ir draugė Svetlana Vasilenko (30 m.) su savo sugyventiniu Aleksandru Laškovskiu (33 m.) bei Svetlanos brolis Valentinas Samoilenka su savo drauge Olga Fedotova, taip pat dirbančia "Ingavoje". Valentinas sakė, kad varduvininkė juos pavaišino sumuštiniais, o kai ištuštėjo ant stalo pastatytas vienintelis butelis degtinės, kažkuriam kilo mintis linksmybes iš vieno kambario buto perkelti į namą Riovonių gatvėje, kurį jau daugiau kaip mėnuo nuomojosi giminaičių poros. Vėlyvą vakarą smagi kompanija puotą pratęsė dviejų kambarių ir virtuvės namelyje. Kad nebūtų šalta, Aleksandras užkūrė krosnį, į kurią negailėdamas privertė anglių. Vaišės užsitęsė ir dabar jau niekas nebegali pasakyti, kada Tatjana atsigulė į pasienyje stovinčią lovą, šalia senokai sumigusių savo vaikų. Kitoje lovoje sugulė Aleksandras su Svetlana, o Valentinas ir Olga užsidarė savo kambaryje. Po užsitęsusių vaišių sekmadienio rytą niekas neskubėjo keltis. Kai gretimame kambaryje jokio garso nepasigirdo ir po pietų, Valentinas atsargiai pravėrė duris ir pažvelgė į vidun. Atrodė, jog visi lovose gulėję žmonės buvo kietai įmigę, o A. Latkovskis retkarčiais net užknarkdavo. V. Samoilenkai nepasirodė keista, jog kažkodėl visą dieną miega net šiaip jau labai judrūs Tatjanos vaikai, tad jis vėl uždarė duris. Kitą kartą UAB "Alkausta" dažytoju dirbantis Valentinas į sesers kambarį atėjo tik apie 5 valandą ryto, nes ketino pažadinti taip pat dažytoju (tik UAB "Murista") dirbantį Aleksandrą, mat vyrams buvo metas į darbą. Tačiau nė vienas iš kambaryje buvusio penketo neprabudo. Sesuo ir svainis gulėjo be sąmonės ir vos alsavo, o Tatjana Šalkovskaja ir jos atžalos buvo jau nebegyvi. Valentinas pastebėjo, kad krosnies kamino sklendė užšauta, nors pakuros durelės atidarytos.
Medikų pagalbos prireikė ne visiems
Vyriškis skubiai paskambino greitosios pagalbos dispečerei, tačiau, pasak Valentino, pastarosios buvo ilgai kamantinėjamas, kas atsitiko ir kodėl, kol jis pagaliau į ragelį sušuko, jog name jau guli trys lavonai ir kol jis aiškina įvykio aplinkybes, jų gali padaugėti. Greitoji atvažiavo maždaug per dešimt minučių ir Aleksandrą Latkovskį bei Svetlaną Vasilenko nugabeno į Greitosios pagalbos ligoninę. Čia komos būsenos nukentėjėliai buvo prijungti prie gyvybę palaikančių aparatų, tačiau jų būklė nepagerėjo ir kitą parą, todėl medikai artimiesiems patarė didelių vilčių nepuoselėti. Tatjanos šeimai padėti jau niekas nebegalėjo. Ji ir vaikai mirė apsinuodiję smalkėmis. Mįslė, kas užstūmė krosnies šovą, greičiausiai taip ir liks neįminta, nors Valentinas svarsto, kad galbūt naktį anglių į beužgęstančią krosnį bėręs Aleksandras tiesiog pamiršo ją atitraukti. Kaip ten bebuvo, tačiau įvykį tirianti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra Tatjanos brolį patikino, jog byla keliama nebus, nes įvyko nelaimingas atsitikimas. Pirminiais duomenimis, pirmadienį, apie septintą valandą ryto, žuvusiųjų kūnus apžiūrėjęs ekspertas nustatė, jog nelaimėliai mirę maždaug prieš 10-12 valandų.
Kaip padėti apsinuodijusiajam
Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Toksikologijos skyriaus vedėjas Raimundas Purvaneckas "Akistatai" sakė, kad smalkėmis kasmet apsinuodija apie 200 žmonių. Nors anglies monoksidas turi specifinį kvapą, tačiau jį paprastai pajunta tik iš gryno oro į patalpą atėję žmonės. Uždarose patalpose sėdintys, o juo labiau alkoholinius gėrimus gurkšnojantys asmenys sėlinančios nelaimės net nenujaučia. Pirmiausia apsinuodijusiuosius reikia skubiai išnešti į gryną orą. Idealu būtų jiems duoti pakvėpuoti grynu deguonimi, bet paprastai deguonies pagalvėmis aprūpinti tik greitosios pagalbos automobiliai. Belaukiant atskubančių medikų reanimuojamiems nukentėjėliams gydytojas rekomenduoja trinti krūtinę. Apsinuodijimų smalkėmis pasekmės dažnai būna labai sunkios. Anglies monoksidas neleidžia į smegenis patekti deguoniui ir pats reaguoja su smegenų ląstelėmis, sudarydamas kenksmingus derinius.
