Kersausono trimaraną užpuolęs milžiniškas kalmaras - ne vienintelė jūrų pabaisa. Įrodyta, kad jūrų gelmėse jų yra daug ir įvairių. Deja, apie jų egzistavimą sužinome tik tada, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie iškyla į paviršių.
*
Sent-Augustino miestelis vakarinėje Floridos pakrantėje. Mokinukai Herbertas ir Dunhanas mėgsta po pamokų bėgti pažaisti prie vandens. Likus daugiau nei šimtui metrų iki pajūrio, vaikai pajunta baisią smarvę. Ta smarvė kas žingsnis stiprėja.
Herbertas ir Dunhanas nusprendžia, kad tai pūvantis kašalotas ar delfinas. Rankomis užsiėmę nosis jie patraukia pakrante jų ieškoti, tačiau nieko nesuranda. Tada vaikai pasuka į įlankėlę tarp uolų ir... staiga pamato "daiktą". Pamato ir kiek įkabindami galvotrūkčiais pasileidžia atgal. "Gydytojau, greičiau! Pažiūrėkite, kas ten toks pliaže!" - šaukia jie sutikę savo šeimos gydytoją Devitą Vebą. Šis 46 metų amžiaus gydytojas yra ir miesto meras. Vyriškis nieko nelaukdamas nubėga su vaikais iki įlankėlės. Tai, ką jis pamato, atima žadą. Išsilavinęs žmogus, vietinės mokslinės draugijos įkūrėjas, nėra nieko girdėjęs apie tokį gyvūną. Gendantis lavonas yra 6 metrų ilgio ir 5 pločio! Dalis jo įsmigusi į smėlį. Daktaras Devitas Vebas kelis kartus apėjęs radinį turi prisipažinti negalįs pasakyti net kokiai gyvūnų rūšiai priklauso šviesiai rausvos spalvos pabaisa.
Iki pat vidurnakčio Devitas Vebas savo bibliotekoje vartė zoologijos knygas, tačiau mįslingos jūrų būtybės nerado nė pėdsako (priminsime, kad visa tai atsitiko 1896 metais). Daktaras Vebas kreipėsi pagalbos į kitus miesto eruditus. Nė vienas iš jų niekada nebuvo girdėjęs apie tokį keistą gyvūną. Vėliau buvo nusiųstas laiškas su gyvūno aprašymus į garsų mokslinį Amerikos žurnalą.
Mokslininkai nustatė, kad tai aštuonkojis moliuskas. Kitaip sakant, kalmaras. Praslinkus daugiau nei šimtmečiui, vieną 2003-iųjų sausio naktį iš jūros gelmių išniro kitas milžinas. Jis palaikė Olivjė Kersausono trimaraną grobiu ir savo galingais čiuptuvais sugriebė vairą... Kiek tokių gigantiškų būtybių yra mūsų vandenynuose? Paslaptis. Nežiūrint mokslo pažangos, mes apie juos žinome ne daugiau nei daktaro Devito Vebo laikais.
Užsilikęs egzempliorius
1938 metų gruodžio 22-ąją į kapitono Hendriko Gūseno tinklus pakliuvo labai keista žuvis. Didelė, riebi, melsvai metalinės spalvos būtybė buvo1,50 metro ilgio ir 60 kilogramų svorio. Jos uodegą sudarė trys skiltys, o pelekai baigėsi kuoleliais, panašiais į pirštų užuomazgas. Ji buvo sugauta prie pietinės Afrikos pakrantės ir elgėsi labai agresyviai - bandė įkąsti vienam ekipažo nariui.
Naujiena apie keistą laimikį labai greitai pasiekė Rytų Londono muziejų. Mokslininkai iš pirmo žvilgsnio atpažino žuvį, priklausančią coelacanthiformes rūšiai. Rūšiai, kuri kaip manyta, išnyko prieš dešimtis milijonų metų. Kitaip sakant, žvejybinio tralerio kapitonas Gūsenas pagavo vaiduoklį, jūrų fantomą. Žuvį, kuri nebeturėtų egzistuoti!
Mokslininkai sujudo. Buvo nuspręsta surasti daugiau šių gyvių. Afrikos pakrantėse buvo išplatinta tūkstančiai skelbimų su jo nuotrauka ir ieškoma taip, kaip policija dingusiojo be žinios.
1952 metais Komorų salų žvejai vieną rado savo tinkluose. Jie tučtuojau apie tai pranešė savo vyriausybei, o ta informavo Londono muziejų... Iki šių dienų sužvejota daugiau kaip 200 šių gyvių egzempliorių! Tikra fantomų armija, pakilusi iš amžių glūdumos ir išsaugojusi savo išlikimo paslaptis.
