Valstybė - ne melžiama karvė

Buvusiam KGB darbuotojui teisme nepavyko išsireikalauti pinigų iš valstybės - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė sovietinės saugumo represinės struktūros KGB buvusio darbuotojo Juozo Sidabro apeliacinį skundą, kuriuo iš Lietuvos buvo prašoma pusę milijono litų neturtinės žalos bei dar 257 tūkstančius litų turtinės žalos. Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, jog 1998 m. priimtas įstatymas ,,Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos", nors ir nėra pašalintas iš nacionalinės teisinės sistemos, pareiškėjo teisių nepažeidžia. Anot teismo, byloje nenustatyta, jog pareiškėjas buvo nepriimtas į darbą dėl to, kad nacionaliniame įstatyme yra nustatyti ribojimai buvusiems KGB darbuotojams dirbti privačiame sektoriuje. Daugiau nei prieš metus buvusio kagėbisto skundą atmetė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pagal 1999 metais priimtą Liustracijos įstatymą, buvusių okupacinių specialiųjų tarnybų bendradarbiams uždrausta dirbti ne tik valstybės tarnyboje, bet ir ryšių sistemoje, saugos tarnybose, bankuose, teikti privačių detektyvų paslaugas ir dirbti su vaikais švietimo srityje. Nors 2004-ųjų liepą Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Lietuva tokiais apribojimais privačiame sektoriuje pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, Lietuva įstatymo nepakeitė iki šiol, todėl buvę sovietų saugumo pareigūnai ne visur gali įsidarbinti. Su valstybe dėl to bylinėjasi buvę KGB darbuotojai J.Sidabras ir Kęstutis Džiautas. Pastarojo skundą dėl neturtinės žalos 100 tūkstančio litų atlyginimo valstybei teismas irgi atmetė. Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre prieš daugiau nei porą metų iš dalies patenkino buvusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro K.Džiauto ir buvusio Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojo J.Sidabro skundus dėl jų teisės būti nediskriminuojamiems ir pasikėsinimo į privataus gyvenimo apsaugą. Lietuvos Vyriausybė buvo įpareigota abiem nukentėjusiesiems skirti kompensacijas po 7000 eurų (daugiau nei po 24 000 kitų), nors žalai atlyginti jie reikalavo beveik pusės milijono litų. Be to, Vyriausybė turėjo padengti teismo išlaidas.