"Įrengėme tokią šaudyklėlę dažasvydžiui, šią savaitę atidarome, norėtume parodyti, - telefonu aiškina ekstremalių pramogų mėgėjas ir iniciatorius Martynas Pocius. - Kur? Gluosnių gatvė 9, vienas iš "Kretingos grūdų" sandėlių".
Susitikus nurodytoje vietoje paaiškėja, kad meiliai "šaudyklėle" pavadinta 2000 kvadratinių metrų uždarų patalpų ploto nebenaudojama grūdų džiovykla, entuziastų paversta dažasvydžio paviljonu. Projektas pavadintas "Brigada.lt".
Sintezė aštriems pojūčiams
Dažasvydis (angl. paintball) vadinamas pramoga aštrių pojūčių mėgėjams, orientacinio sporto šaka, kariniu strateginiu žaidimu. Visi šie elementai buvo suderinti prieš 2 dešimtmečius JAV sukūrus naują aktyvų laisvalaikio leidimo būdą.
Šaudymasis dažų kapsulėmis iš pneumatinių šautuvų, vadinamų “markeriais”, greitai paplito visame pasaulyje. Žaidžiama tiek lauke, tiek specialiai pritaikytose patalpose.
Klaipėdiečių siūlomas variantas skiriasi nuo kitų Lietuvoje įprastų. Organizatoriai daug galvojo apie galimybę paversti sovietmečiu statyto pramoninio pastato patalpas savita erdve, į kurią patekęs pasijustum it kompiuterinio žaidimo veikėjas.
"Sumanymas buvo toks - įeini čia ir pasijunti atitrūkęs nuo viso pasaulio. Tarsi sapne arba kompiuteryje. Pasišaudai įsijautęs, o vėliau prisimeni tai kaip košmarišką savo susidūrimą su teroristų būriu... arba smagų vakarą bičiulių kompanijoje", - svajingai pasakoja R. Zenkevičius.
Tikros kautynės
"Nemažai esu galvojęs apie agresiją. Ji dabar dažniausiai išliejama smurtaujant. Įpykęs žmogus gali virsti tikru blogio įsikūnijimu, ar ne? Tuomet nebesvarbu net jo fiziniai duomenys, jis ką tik nori gali padaryti.
Visą tai nagrinėja žiniasklaida, rodomi filmai, kuriuose ši problema įvairiai interpretuojama, tačiau jokių alternatyvų, pakaitų nesiūloma, - svarsto pašnekovas. - Manau, kad šaudydamasis dažais patiri bemaž tą patį jaudulį, kaip ir tikroje kovoje. Užuot pykus ant konkurento, galima jį pakviesti dvikovon! Juk seniau jos buvo praktikuojamos, matyt, ne be pagrindo.
Tik čia gali atsipirkti keliomis mėlynėmis: smūgį vis tiek pajunti - nors dažų pripildytas šovinukas ir primena ricinos aliejaus kapsulę, šautuvus sureguliavus jis gali nuskrieti iki 100 m... Natūraliai kyla noras pakovoti už save: juk gėda bus į šviesą išeiti visam "sušaudytam": išmargintam spalvotais dažais".
"Nemažai žmonių norėtų pasijusti kariais. O čia besišaudydamas, manau, tikrai patiri tą kovos jausmą. Beje, čia galėtų treniruotis kareiviai, saugos tarnybų komandos. Galima rengti tikras pratybas, - sumanymus pasakoja M. Pocius. - Planuojame rengti varžybas, kuriose galėtų dalyvauti įvairių įmonių komandos. Artimiausiu metu ketiname organizuoti turnyrą, kuriame susikautų uostamiesčio žurnalistai".
"Iš esmės čia saugu - darbus derinome su instancijomis, kurių leidimai reikalingi norint plėtoti tokią veiklą. Tačiau visko numatyti negalime, tad kiekvienas dalyvis turės pasirašyti sutartį, kad pats atsako už savo veiksmus ir sveikatą. Mes duosime specialią aprangą, apsauginę kaukę bei šautuvą, instruktuosime. Beje, jaunesni nei 16 metų čia šaudytis negalės", - aiškino pašnekovas.
Savita "scenografija"
Nebenaudojamos industrinės patalpos įkvepia romantikus. Vienas būdų panaudoti pramoninius pastatus, nepriskiriamus prie paminklinių vertybių - vadinamųjų kultūros arba meno fabrikų įkūrimas. M. Pociaus aiškinamas sumanymas yra orientuotas labiau į ekstremalių pramogų mėgėjus, tačiau be meniškumo neapsieita ir įrengiant šaudyklą.
Beje, paprastai dažasvydžiui skirtos patalpos būna vieno aukšto - svarbiausia stogas virš galvos, kad palakstyti su šautuvu galėtum ne tik vasarą miške. Viduje pastatomos kliūtys žaidėjams.
Buvusi grūdų džiovykla - keturaukštė ir čia gausu "kliūčių", išlikusių dar iš jos pramoninio funkcionavimo laikų - vamzdžiai, metalinės pertvaros ir t.t. "Taisydami čia dirbtines kliūtis, stengėmės, kad jos šioje erdvėje būtų kuo natūralesnės. Kad kokios lentikės neatrodytų specialiai sudėtos tam, jog žaidėjas galėtų už jų pasislėpti. Tarsi... turėtum pamėginti pats čia prisitaikyti, rasti savo karo takus, - kalba M. Pocius. - Visos šios "scenografijos" dalis bus... degantis automobilis. Galvojam, kur geriau jį pastatyti ir kaip pasukti - žinoma, dėl tų pačių priežasčių, kad neatrodytų visai dirbtinai".
Anot pašnekovo, visa tai ir buvo sumanyta kaip šaudykla su garso ir šviesos efektais: "Jais rūpinosi Henrikas Žižys. O apipavidalinimas - Ryčio Zenkevičiaus".
Klaipėdietiškas "Counter-Strike"
"Mes tai vadiname paprasčiausiai šaudyklėle, - aiškina M. Pocius. - Įrengėme patalpas per tris mėnesius.
Iš esmės viso sovietmečiu iškilusio pastato autentiškumas išsaugotas. Tačiau tokios industrinės patalpos dabar ir šiaip atrodo tarsi stilizuotos. Norėjome tai dar labiau akcentuoti. Mane įkvepia kompiuteriniai žaidimai. O sandėlyje pasijunti it patekęs į tokią virtualią erdvę".
Viduje šaltoka. "Dėl šilumos... Šiaip jau čia taip ir bus - vėsu. Palakstęs suprakaituoji, ir gerai", - lipant metaliniais laiptais į viršų aiškina R. Zenkevičius. Garsai ir vaizdas čia, beje, beveik tokie pat kaip koviniuose filmuose apie povandeninių laivų katastrofas bei nelegalias biologinio ginklo kūrėjų laboratorijas - metaliniai laiptai ir durys girgžda, tvyro prieblanda, o kur dar specialūs garso efektai...".
"Apskritai visas šis morališkai pasenusių industrinių pastatų kompleksas galėtų virsti pramogų vieta, - kalba R. Zenkevičius. - Beje, man labiausiai patiktų padaryti taip, kad žaisdamas eitum per įvairias patalpas - skirtingo interjero. Šiose sovietmečiu dvelkiančiose mūruose tiktų ir koks "raudonasis kampelis" su Lenino portretu ant sienos, kino salė, kurioje būtų sukamas senas nespalvotas filmas...".
“Vakarų ekspresas” (http://www.vakaru-ekspresas.lt)
