Sigitas STASAITIS
Viena prasigėrusi šiaulietė, pagauta aistros, su kavalierium mylėtis pradėjo tiesiog po daugiabučio langais. Iškviesti policininkai begėdę be kelnių (jas kažkas pavogė) nugabeno į komisariatą, iš kur turėjo paleisti namo - pasirodo, mūsų įstatymai apie meilę viešoje vietoje nieko nekalba.
Šiauliuose gyvenanti laisvoko elgesio moteriškė (pavadinkime ją Onute) negali be visuomeninės veiklos. Onos hobis - rūpintis, kad mieste policija neliktų be darbo ir gatvėse nemažėtų žaliomis uniformomis vilkinčių pareigūnų. Onutė taip gyvena, jog policininkai vien jai turi nuolat skirti nemažai dėmesio. Tai, žiūrėk, kažkas iš praeivių skambina į policiją, kad atvyktų ir patvory girtą nugriuvusią Onutę ant kojų pastatytų tai skubina policininkus atvykti į laiptinę pasigrožėti kankanu, kurį nuo pilstuko patrakusi Ona šoko vienais naktiniais. Trečią kartą ši eikli moteris gretimų butų kaimynams surengė naktinį solinio dainavimo rečitalį. Ir t. t.
Tačiau bene profesionaliausiai Ona rūpinosi, kad nebankrutuotų blaivykla - buvo nuolatinė šio grotuoto viešbučio klientė. Gaila, bet Onos ir jos girtuoklių draugų pastangos buvo menkesnės už biudžeto krizę - stojus sunkiems laikams, blaivyklos Lietuvoje viena po kitos uždarytos. Tuomet Onutė nutarė imtis auklėjamojo darbo. Būdama tokia moteris, kurias davatkos pravardžiuoja laisvo elgesio, Onutė apsisprendė gerinti mažųjų šiauliečių lytinį švietimą. Jokio pedagoginio išsilavinimo neturinčios Onos niekas nepriėmė į Jaunimo lytinio švietimo namus skaityti paskaitų, tad entuziastė geriau nutarė vaikus auklėti pavyzdžiu. Vakare suradusi tinkamą kavalierių (pavadinkime jį Jonu), dėl drąsos, aišku, truktelėjusi pilstuko, Ona su meilužiu nuvirto ant žolyno prie Architektų gatvės 4-ojo daugiabučio. Išsinėrę iš kelnių abu ėmė praeiviams praktiškai rodyti, kaip daromi vaikai. Šią sceną pamatę paaugliai buvo taip sužavėti, jog nuskubėjo namo pašaukti tėvus, kad ir šie pasigrožėtų, pasimokytų. Gal Architektų gatvės 4-ojo blokinuko gyventojai be humoro jausmo, o gal jau visi pramokę šio seniausio pasaulyje amato, nes, užuot išėję laukan, paskambino į policiją. Štai jauni policininkai, matyt, ne viską dar žino apie vaikus, nes savo "viliuku" taip greitai atburzgė į pamokėlę, kad Onutę su Jonu užklupo bekrutančius pačiame aistros įkarštyje. Niurzgėdamas, kad priverstas nutraukti gana malonų užsiėmimą, Jonas užsitempė kelnes (aulinių batų jis buvo apdairiai nenusimovęs, o štai Onutė nei kelnaičių, nei sijono, nei batų rasti nevaliojo. Ką darysi, į policiją ją teko vežti viena striuke. Moteriškei lipant iš "uaziko", jos perbalęs užpakalis švietė lyg dvi mėnulio pilnatys.
Nežinia, ar policijoje Jonas su Ona irgi rodė, kaip daromi vaikai, nes jiems protokolas surašytas nebuvo! Papūtę į alkotesterį (prietaisas nuo iškvepiamo pilstuko vos nesudegė) abu ramiai išsvirduliavo namo. Vienas iš Šiaulių policijos vadovų "Akistatai" pakomentavo, kodėl "saldžioji porelė" nenubausta. Pasirodo, jokie Lietuvos įstatymai nedraudžia mylėtis viešoje vietoje! Tiesa, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę (baudą) už smulkų chuliganizmą: už keiksmus, nepadorius gestus, įžeidžiamą kibimą prie praeivių "ar kitus panašius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka". Pasak komisaro, policija gali bausti už chuliganiškus veiksmus, kuriuose yra "subjektyvinė pusė", o suprantamiau tariant - tyčia: už šlapinimąsi laiptinėje, už ekshibicionistinį apsinuoginimą norint išgąsdinti moteris ar vaikus, už žmonių apspjaudymą ir t. t. O ar Onos su Jonu aistroje buvo tyčia, jokie ekspertai ir seksologai neįrodys.
Aistringoji Onutė nebausta dar ir dėl karčios policininkų patirties. Ne taip seniai viena visai padorių šiauliečių porelė išgėrė ir sumanė "plėšti" meilę romantiškoje aplinkoje - automobilyje. Aistruoliai nevažiavo į viešbutį, o norėdami sutaupyti sustojo prie parduotuvės "Taupa". Santykių būta tokių audringų, kad mašina net kilnojosi, tad kažkas iš praeivių paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai suglumo ir porelės paprašė... pavažiuoti į šalį, kur nemato vaikai ir davatkos. Meilužiais taip ir padarė, tačiau netrukus vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad vairavo išgėręs. Jis policijos nutarimą apskundė teisme ir laimėjo! Pasirodo, policininkai neturėjo teisės išgėrusiajam liepti vairuoti, tad vykdydamas pareigūnų reikalavimą jis dėl savo pažeidimo neatsakingas. Išvada paprasta - gyvenimas mažytis, nėra ko varžytis.
VAIDOTO Kazlausko nuotr.
Onutei berodant, kaip daromi vaikai, kažkas pavogė apatinę pusę aistruolės drabužių.
