Irena ZUBRICKIENĖ
Mažoji Jovita, kuriai dabar yra vieneri metukai, gimė nenorima, nelaukta ir nemylima. Motinos mintyse ji buvo pasmerkta pamestinukės daliai, "gyvenimo loterijai": augs valdiškuose namuose ar bus priimta į svetimą šeimą? Šiandien padėtis dėl Jovitos likimo tokia, apie kokią buvo galima pagalvoti mažiausiai: dėl mergytės grumiasi dvi suaugusiųjų stovyklos.
Gerdama kavą, užtruko...
Jovita gimė Kauno medicinos universiteto klinikose. Medikai nudžiugino mamą - 21 metų Agnę, vieno Vilniaus universiteto studentę: mergytė sveika, gerai išsivysčiusi, simpatiška. Vieniša gimdyvė anot medikų, elgėsi įprastai: naujagimę maitino, laikė ant rankų. Tik studentės, pirmą kartą tapusios mama, niekas neaplankė ir niekas apie ją nesiteiravo.
Po 3 parų sveika gimdyvė ir tokia pat sveika jos dukrelė gavo iš medikų dokumentus, kad yra išrašomos į namus. Dar kartą pamokyta, kada ir kaip maitinti kūdikį, kaip apžiūrėti, kaip aprengti, Agnė, susiruošusi savo ir mažylės daiktus, tarstelėjo tik nubėgsianti išgerti kavos prieš kelionę.
Kai netrukus į Agnės palatą vėl užsuko slaugytoja, gimdyvės joje nebuvo. O kūdikis snaudė savo guolyje. Atidesnį žvilgsnį mestelėjusi medikė pastebėjo, kad prie mažylės padėti jos dokumentai ir ranka rašytas laiškelis. Jo turinys slaugytoją sutrikdė: buvo parašyta, kad kūdikis paliekamas ligoninėje - motina jo atsisakanti. Nors iš pradžių medikei atrodė, kad jaunoji gimdyvė, 3 paras savo elgesiu nesukėlusi jokių įtarimų, tik iškrėtė nejuokingą pokštą, tačiau minutės ėjo, o išgerti kavos išbėgusi pacientė taip ir nepasirodė.
Slapstėsi ir maitino melu
Tokiais atvejais, kai ligoninėje paliekamas kūdikis, medikai žino, ką daryti - juk ne pirmas ir, nors labai apmaudu, ne paskutinis paliktinukas, kaip jie vadina gimdyvių paliktus naujagimius (o tikrasis pamestinukas - paprastai be jokių anketinių duomenų paliktas vaikelis). Ieškoti gimdyvės medikams buvo sudėtinga: nei pasivysi, kai nežinia kuria kryptimi bėglė pasukusi, nei kam paskambinsi, kai nepaliktas joks telefono numeris ar adresas. Mat vieniša gimdyvė buvo atvykusi be jokių asmens dokumentų, tad jos anketiniai duomenys buvo surašyti tokie, kokius ji padiktavo.
Medikams kreipusis į Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), nes gimdyvė, kaip minėta, buvo nurodžiusi esanti vienos Vilniaus aukštosios mokyklos studentė, ilgai laukti nereikėjo. Atsakingi darbuotojai išsiaiškino, kad tokia studentė išties yra - studijuoti ji atvykusi iš Marijampolės. Tačiau pačios Agnės teko paieškoti ilgiau. Bendramoksliams nurodžius merginos nuomojamą butą, VTAS darbuotojai ten nuvyko, tačiau duris atvėrusi ir buto šeimininke prisistačiusi moteris teigė, jog nuomininkė Agnė jau išsikrausčiusi.
Ieškoti Agnės pradėjo ir Marijampolės VTAS darbuotojai. Jie surado butą, kuriame, kaip buvo nurodyta registracijos dokumentuose, gyvena Agnės tėvai. Tačiau keli bandymai patekti į vidų ir pasikalbėti su pačia Agne ar jos gimdytojais buvo bevaisiai: niekas neatvėrė durų, o kaimynai tik gūžčiojo pečiais - esą nieko konkretaus negali pasakyti.
Paliktinukės likimu susirūpinusiems VTAS darbuotojams galiausiai pavyko surasti Agnę. Jaunoji mama nepasidavė jokiems įkalbinėjimams. Motyvuodama tuo, kad pati negali auginti savo dukrelės, nes neturi jokio darbo, o ryšiai su artimaisiais nutrūkę, Agnė suraitė tokiais atvejais įprasto turinio sakinį oficialiame dokumente: "Atsisakau dukrelės dėl asmeninių priežasčių". Dar prirašiusi, kad jos pačios motina, naujagimės močiutė, išvykusi į Angliją, studentė pridėjo, jog dukrele ji negali rūpintis tik laikinai. Taip pat ji nurodė, kokiu vardu įregistruoti jos paliktą dukrytę. Tuo metu klinikose tebebuvusios mažylės sveikata studentė nesidomėjo.
Lankė tik svetimi
Kol vyko Agnės paieškos ir derybos su ja dėl dukrelės likimo, paliktinukė Jovita augo prižiūrima medikų. Netrukus mažylė oficialiai buvo įkurdinta Alytaus kūdikių namuose. Laikinai, kaip ir buvo "suderėta". Tas "laikinai", kaip, anot VTAS darbuotojų, dažniausiai ir būna, neatitiko tikrovės: "gyvenimo klaida", "nesitikėtu atveju" motinos lūpomis vadinta Jovita nebuvo jos lankoma, apie mažylę nesiteirauta ir telefonu, o pačios studentės telefonas, skambinant jai, vis tylėjo...
Kai mažajai paliktinukei Jovitai buvo bene 4 mėnesiai, ja pradėjo domėtis jauna, tvarkinga, vaikučių neturinti marijampoliečių pora, prieš kurį laiką Marijampolės VTAS oficialiai pateikusi dokumentus įsivaikinti kūdikį. Sutuoktiniams, pirmą kartą pamačiusiems Jovitą, suspurdėjo širdis: ši mergytė rasianti šilumą jų namuose! Atsargiai pasiteiravę, ar jų viltys nesubliukš - ar neatsiras persigalvojusi ir atsikvošėjusi gimdyvė, marijampoliečiai sulaukė palaikymo: paliktinuke tikrai niekas nesidomėjęs nei vizitu, nei skambučiu. Kūdikį priimti į šeimą pasiryžusi pora žinojo, kad įstatymas leidžia įsivaikinti mažylį nuo 3 mėnesių, o Jovitai buvo jau keturi.
- Atsiradus galimybei įsivaikinti paliktą mažylę, mes dar ne kartą bandėme susisiekti su pačia Agne, bet į mūsų skambučius ji neatsakė, o tėvų buto duris vėl suradome užrakintas, - pasakojo Marijampolės VTAS atsakinga specialistė Rūta Šaknaitienė. - Be to, studentė buvo sakiusi, kad motina išvykusi į Angliją, o kitų artimųjų nėra, tad būsimus įtėvius galėjome nudžiuginti ramia sąžine.
Šeštąjį savo gyvenimo mėnesį mažoji paliktinukė Jovita buvo jau nebe kūdikių namų, o būsimųjų įtėvių buto gyventoja. Mažylė krykštavo jaukiame, žaislais papuoštame kambaryje, nestokojo puikių drabužėlių, buvo apgaubta naujųjų tėvų rūpesčio ir dėmesio. Būsimoji įmotė, prekybininkė, darbe pasiprašiusi vaiko auginimo atostogų, visą savo laiką paskyrė naujajam šeimos nariui, apie kurį buvo svajota ne vienerius metus.
Prabudo motinystės jausmas?
Praėjusių metų lapkričio viduryje, kai Marijampolės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl studentės Agnės motinystės ir paskelbė, jog neterminuotai apribojama jos valdžia paliktos dukrelės atžvilgiu, Marijampolės VTAS netikėtai pasirodė studentės tėvai. Abu 40-mečius perkopę Jovitos seneliai pareiškė pretenzijas, kad anūkė "atiduota svetimiems be jų žinios." Jie tikino patys užauginsiantys mažylę, jeigu to nedarysianti jų dukra.
Apie tai, kad studijuoti į Vilnių išvykusi dukra Agnė laukiasi, jos tėvai tikino niekada nežinoję. Apie pagimdytą anūkėlę - juolab. Paaiškėjo, kad studentė melavo ir dėl motinos gyvenimo Anglijoje. Apie tai, jog visam laikui prarado jau beveik 10 mėnesių dukrelę, Agnė pasisakė tėvams tik kitą dieną po įvykusio teismo. Gal sąžinė prabudo? Gal mergina pabūgo galinčių pasklisti gandų? Beje, jaunoji mama pati teisme nedalyvavo, nes, anot jos vėlesnio paaiškinimo, nesuspėjo laiku atvykti iš Vilniaus.
Pretenzijas pareiškę mažosios Jovitos seneliai įkalbėjo savo dukterį apskųsti Marijampolės teismo sprendimą. Neseniai Kauno apygardos teismas skundą išnagrinėjo ir priėmė studentei palankų nutarimą - grąžinti bylą Marijampolės teismui nagrinėti iš naujo. Antrą kartą tą pačią istoriją atsiversiantis teismas turės įvertinti, ar Marijampolės VTAS darbuotojai padarė viską, kad surastų kūdikio atsisakiusios studentės artimuosius (artimiems giminaičiams - pirmumas įsivaikinant ar globojant), taip pat - ar atsakovė Agnė tikrai neturėjo galimybių laiku atvykti į Marijampolės teismo posėdį, kur, neišgirdus jos nuomonės, buvo priimtas jai nepalankus sprendimas.
Marijampolės VTAS darbuotojai neslėpė, kad dabar, laukiant naujo teismo posėdžio, susiklosčiusi situacija - iš bene pačių nemaloniausiųjų jų darbe. Bendrauti su jais vengdavusi ir melavusi studentė Agnė, apskundusi pirmojo teismo sprendimą, VTAS neįtikino, kad pagaliau joje prabudo motinystės jausmas ir ji pati siekia susigrąžinti savo kūdikį. (Beje, po gimdymo Agnė dukrelės daugiau taip ir nemačiusi iki šiol.) Esą labiau panašu, kad mergytę augins seneliai arba tik jų raginte raginama duktė. Žinoma, ateities nuspėti neįmanoma. Netikėtas ir itin skaudus smūgis - ir dabar Jovitą auginančiai marijampoliečių porai. Svetima mažylė per 7 mėnesius tapo labai sava, tikru šeimos nariu, apie kurį sukasi poros kasdienybė. Buvo belikę tik galutinai užbaigti įsivaikinimo procedūrą. Todėl iš Kauno teismo sužinotą naujieną pora vadina savo šeimos tragedija.
Tikslas - tik vaiko interesai
Tokių atvejų, kai dėl vaiko vyksta suaugusiųjų grumtynės, šokdinančios kelių instancijų teismus ir verčiančios mažylius augti susipriešinusių artimiausių žmonių kovos lauke, Lietuvoje daugėja.
Klaipėdoje su motina Inga Rinau gyvenančios mažosios Luizos likimas, kai dėl dukrelės auginimo nesusitaria lietuvė motina ir tėvas vokietis, žinomas jau net tarptautiniu lygiu.
Vilniaus teismuose dar neišspręstas ir kitos 3 metukų mažylės likimas: po gimdymo dukrelės atsisakiusi motina, šiuo metu dirbanti Vidaus reikalų ministerijoje, staiga "prisiminė" ją turinti ir, įgijusi pasitikėjimą, tiesiog pagrobė mažylę iš jos oficialios globėjos, buvusio sutuoktinio sesers, namų. Moterį, kurią vadino teta, dabar mažylė mokoma vadinti mama, o tikrą tetą, auginusią ją nuo naujagimystės ir vadintą mama, ji verčiama tiesiog užmiršti.
Kaip jau rašyta įvairioje spaudoje ir skelbta per televiziją, panašiu skandalu grasina ir pramogų pasaulio atstovas Egidijus Dragūnas. Neigęs, kad turi vaiką, bet po DNR tyrimų pripažintas esąs mažylio tėvas, muzikantas pareiškė sieksiąs pats auginti savo atžalą - įrodysiąs, kad jis vertesnis nei vaikelio motina.
- Vaikai - ne turgaus prekės, kad būtų galima juos įsigyti, o paskui perduoti kitam pirkėjui, - sakė Marijampolės VTAS darbuotojos. - Bet suaugusieji kažkodėl įsivaizduoja gyvenantys turgaus taisyklėmis: noriu - imu, noriu - neimu, nes bet kurią minutę galiu persigalvoti.
Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė, žinanti apie tokias problemiškas karingai nusiteikusių suaugusiųjų varžytuves dėl mažylių, jas vadina suaugusiųjų nepadorumo apraiška. Pareigūnė teigė niekaip negalinti teisingai pasverti, kuri susipriešinusių suaugusiųjų stovykla vertesnė auginti ir auklėti mažylį. Esą reikia suprasti ir atsitokėjusią gimdyvę, kurios ūgtelėjęs vaikas galbūt labai ieškotų ir ilgėtųsi, ir mažylį auginančią naująją mamą, kuriai pamiltas svetimas vaikelis jau tapęs jos širdies dalimi. R. Šalaševičiūtės įsitikinimu, tokiose situacijose turi laimėti sveiko proto padiktuotas sprendimas - abiejų pusių susitarimas, priimtas apsvarsčius daugybę niuansų, įvertinus daugybę "už" ir "prieš", pamiršus ambicijas ir žiūrint tik vaiko interesų.
Tad ir marijampolietės Jovitos likimas, kol vis dar sprendžiamas teismuose, šiai istorijai neabejingus žmones gali guosti tik tuo, jog gimdyvės atstumta mergytė, paliktinukė, netapo keliatūkstantinės tėvams nereikalingų vaikų armijos, augančios globos namuose, nare. Arba mergytę susigrąžins tikroji motina, arba įsivaikins mylinti įmotė.
****** Beglobių vaikų Lietuvoje nemažėja. Džiugina tik tai, kad nemažėja ir juos įsivaikinančių žmonių. Kaip "Akistatai" teigė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyresnioji specialistė Danutė Krell, pernai Lietuvoje buvo įvaikinti 229 vaikai: 81 liko Lietuvoje, o 148 išsivežė įtėviais tapę užsienio šalių piliečiai (2006 m. naujus namus šeimose surado 231 lietuviukas, 2005 m. - 196).
Igno KAZLAUSKO nuotr.:
- Kartais suaugusieji patys skaldo vaiko širdelę į kelias dalis
