Neseniai TV žaidime “Kas laimės milijoną?” žmogus negalėjo atsakyti į klausimą, kas yra Bolivudas. Tuo pačiu metu LRT žinios paskelbė, kad Privatizavimo komisija patvirtino Lietuvos kino studijos privatizavimo sutarties projektą. Klausimą galima būtų pateikti ir komisijai - ar ji žino, kas yra Bolivudas?
Nenustebčiau, jei nežinotų. Nes nuo kino ši komisija, kaip ir visos ankstesnės, patvirtinusios juridiškai visas sutartis, yra taip toli, kaip ir nuo Bolivudo, kuris yra Indijoje. Ir akivaizdu, kad net tūkstantosios dalies šios didžiausios pasaulyje kino gamyklos Lietuva niekaip nepasieks.
Kodėl? Nes tos pačios LRT “Verslo žinios” paskelbė, kad sandoris buvo itin geras - už LKS pasiūlyta dvigubai didesnė suma nei pradinė - Lietuvos kino fabrikėlis nupirktas už 14 mln. Lt. Turėtume ploti katučių ir visi kinematografininkai susikibę dėkoti Kultūros ministerijai, Valstybės turto fondui ir t.t. Tačiau tuoj pat ištarta, kad pirkėja “Telivesta”, anksčiau (natūralu) nieko bendra su kinu neturėjusi (bet turėjusi ir turinti, regis, sočiai su įvairiomis gamybos įmonėmis), sako ketinanti ieškoti 20 ha ploto Vilniuje ar aplink jį, nes anos patalpos žadamos nugriauti ir jų vietoje greitu metu išdygs naujų gyvenamųjų namų kvartalas.
Štai ir visas pažįstamas ir iki kaulų smegenų įgrisęs biznis lituanus vulgaris. Dabar užsiimkime fiktyviais pardavimais. Toje vietoje žemė ne tokia jau pigi. Tačiau ji bus dar brangesnė su gerais namais. Kiek toliau, Valakupiuose, nekilnojamojo turto firmų duomenimis, 1 kv. m kaina naujuose namuose be apdailos - nuo 3300 Lt. Kiek sumažinkime kainą - rajonas nebus tiek atskirtas nuo miesto kaip Valakupiai, jame gali nebūti atskiros tvoros ir visiškos autonomijos. Antakalnio pabaigoje, toliau nuo gatvės, 80 kv. m butas naujame name kainuoja 225 600 Lt. Imkime - blogiausiu atveju - vidurkį: 3000 Lt už kvadratinį metrą, ir pamėginkime įsivaizduoti visai padorų namą, kurio butų ploto vidurkis būtų apie 70 kv. m. Išeitų, kad jei parduotume visus butus 66 butų name, tai ir gautume tuos 14 mln. Lt. Čia, žinoma, neskaičiuoju statybos išlaidų, bet jei jau tiek šiandien statoma, tai gal nenuostolingai.
Juoba didžiųjų firmų jau “lobinamas” įstatymas butus pateikti pardavimui su visa apdaila, kad “chalturščikai” be patentų neišplėštų kąsnio iš brangininkų. O kąsnis, be abejo, bus dar brangesnis. Tad kaina tik gerokai kils, o skaičiuoju pesimistiškiausią variantą. Ir įsivaizduoju, kad vienas namas ten tikrai nestovės, ypač kai galvojama apie reikalingą kino studijai 20 ha plotą. Vadinasi, pirkėjas visai sėkmingai užsiims ne vien finansiškai “negendantį” plotą, bet ir užsitikrins puikias sąlygas toliau jį prižiūrėti: šiokia tokia rajono autonomija - su sargais, gal ir vaikų darželiais, ir namai su viskuo autonomišku. Juk jau skelbiama, kad statybos įmonės žada butus, kur tau pačiam nereikės domėtis, kiek kilovatvalandžių prisuko tavo skaitiklis: gyvensi ir net nežinosi, kur jis yra, nes visi duomenys iš skaitiklio bus automatiškai siunčiami elektros tiekėjams, o jau šie sugebės viską gražiai nurašyti iš tavo sotaus debeto. Idealus gyvenimas. Palinkėčiau, kad visi mūsų kino režisieriai gyventų tuose namuose ir tik galvotų apie rytojaus dienos suksimas scenas. Rajonas bus gražus ir visi jį žinos - pavadinkime jį Urbonėliais.
Iš tiesų viskas puiku ir kuo čia dėtas kinas, jei jis klestės? Bet: LKS pardavimo sąlygose numatyta, kad metinė kino studijos apyvarta iš pagrindinės veiklos turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. Kaip ir trejetą metų turi būti išsaugota ne mažiau kaip 70 proc. darbo vietų. Su antrąja sąlyga problemų nekyla - tie likę 30 proc. darbuotojų ir užsiims nekilnojamojo turto paieškomis, namų statyba ir visu kuo susijusiu su nuostabiuoju naujų kotedžų ar kitokių namų rajonu. Tačiau ką daryti su ta apyvarta, jei tie 30 proc. darbuotojų vien statybomis uždirbinės milijonus? Negi imsis studija sukti filmų, savo apyvarta prilygsiančių bent pusei Bolivudo?
Čia antroji, spėjama, tačiau labai jau įmanoma (jei net aš sumaniau) verslo dalis: “Telivesta” yra antrinė “Hermis fondų valdymas” įmonė. Tai štai ji rytoj, jei dar šiandien nespėjo, įsteigs savo antrinę įmonę ar padalinį, asocijuotą su pirmąja itin silpnais ryšiais, kuris ir imsis tos milijonų vertos namų statybos. O vargšei “Telivestai” (arba atvirkščiai, koks skirtumas?) ir teks dorotis su neva iš skolų niekaip neišbrendančia LKS. Maža to - ji mažiausiai porą metų visai nieko nedirbs, nes neteks patalpų - o šios bus nugriautos, visi 70 proc. darbuotojų užsiims arba tų 20 ha ieškojimu, arba prižiūrės archyvus, remontuos mašinas ir pan. Ir gaus tokią kažkokią apyvartą - nežinia, nuo kokios sumos, nes ir dabar studija, regis, nuostolinga. O jau po trejeto metų darbuotojus galima bus atleisti, nes ir laikyti kur jų nebus - patalpos, tikėtina, bus surastos tik kai kuriems archyvams, o pati studija bus taip nualinta, kad neišvengiamai ją teks darsyk parduoti. Tada net gal iš savo Urbonlando kažkur Ignalinoje (girdėjau, žmonės juk šneka) atvažiuos koks nors Urbonas ir nupirks ją. Už kokius 100 000. Pirtelei pakuroms.
Optimistiškesnius scenarijus siųsti - [email protected]
