Vytautas Žutautas
2003 metai bus ypatingi teismams - pradės galioti net keturi nauji kodeksai.
"Teismams darbo, be jokių abejonių, padaugės, tačiau tai bus naudinga visuomenei", - taip atsakydamas į Eltos klausimus naujų teisės aktų atnešamas permainas apibendrino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teismų tarybos vadovas Vytautas Greičius.
Kaip žinoma, nuo 2003 metų sausio 1-osios įsigalios naujasis Civilinio proceso kodeksas, o nuo gegužės 1-osios - Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai, padėsiantys pagrindus naujajai baudžiamajai politikai.
"Net ir atsiminus jau dešimtmetį audringai bekintančius mūsų valstybės įstatymus, ši situacija teismams, vienaip ar kitaip, yra ypatinga, gal net ekstremali, nes visi pagrindiniai kodeksai "užgriūva" beveik vienu metu", - teigia V. Greičius. Tiesa, tai nebuvo netikėta, tam ruoštasi iš anksto - teisėjai aktyviai dalyvavo ir kodeksų projektų rengime, ir mokymuose. Bet, V. Greičiaus teigimu, ir 2003 metais teisėjų mokymas išliks prioritetiniu uždaviniu, todėl ir šventiniai jo palinkėjimai teisėjams labai paprasti - kuo mažiau klysti taikant naujuosius kodeksus.
"Naujasis Baudžiamasis kodeksas (BK) bendriausia prasme vertinamas kaip liberalesnis už iki šiol galiojusį. Atsakomybė už kai kurias veikas sušvelninama, kai kurios veikos dekriminalizuojamos, tačiau už sunkius nusikaltimus atsakomybė sugriežtinama", - pabrėžia V. Greičius.
Aukščiausiojo Teismo vadovo žodžiais, svarbu tai, kad šis kodeksas numato daugiau bausmių rūšių ir nustato didesnį minimalios bei maksimalios laisvės atėmimo bausmės intervalą. Minimali riba dažniausiai sumažinama iki pačios žemiausios - trijų mėnesių. Daugiau numatyta ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybių. Ypač svarbu, kad daugiau teisių suteikiama nukentėjusiajam, pavyzdžiui, inicijuojant arba nutraukiant baudžiamąjį procesą. Tai padės teismams lanksčiau taikyti įstatymus, individualizuoti baudžiamąją atsakomybę, labiau ją diferencijuoti, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir padarytą nusikaltimą, - tiesiog bus daugiau galimybių parinkti teisingesnes bausmes.
V. Greičius atkreipė dėmesį ir į tai, kad pakitęs baudžiamasis procesas padės teismams bylas nagrinėti operatyviau - laikas nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo turėtų sutrumpėti iš esmės.
Naujasis Civilinio proceso kodeksas (CPK) turės užtikrinti tinkamą naujojo, jau daugiau kaip metus galiojančio, Civilinio kodekso įgyvendinimą, sako V. Greičius. Iš esmės naujai reglamentuota pažeistų materialinių subjektinių teisių gynimo procedūra pritaikyta naujoms rinkos sąlygoms.
Tikimasi, kad šis kodeksas leis pasiekti greitesnį teisinės taikos tarp šalių atstatymą, aiškiai įtvirtins teismo pareigą ir kartu sudarys galimybes kaip įmanoma giliau ištirti ir išsiaiškinti bylos aplinkybes, užtikrins teismo nešališkumo ir jo aktyvumo galių pusiausvyrą.
"Labai svarbu, jog naujajame CPK įtvirtintas aktyvus teisėjo vaidmuo civiliniame procese. O būtent - įtvirtinta teismo pareiga rūpintis kuo išsamesniu bylos aplinkybių ištyrimu, tam tikrais atvejais teismui paliekant teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, pasiūlyti šalims svarstyti įvairius klausimus - pasirūpinti atstovavimu, pateikti papildomus įrodymus ir t. t.", - akcentavo V. Greičius.
Jo teigimu, naujajame CPK yra visos teisinės prielaidos išvengti neriboto bylų vilkinimo - belieka tinkamai šias normas taikyti ir jomis naudotis.
Kodeksas įtvirtina kooperacijos principą, reiškiantį bylą nagrinėjančio teismo pareigą bendradarbiauti su bylos šalimis, siekiant kuo greitesnio ginčo išsprendimo. Pagrindine proceso stadija taps pasirengimas teisminiam nagrinėjimui - būtent šioje stadijoje turės būti surinkti visi įrodymai ir tai turėtų garantuoti bylos išnagrinėjimą jau pirmame teismo posėdyje. Nustatytos baudų ir kitokio pobūdžio sankcijų taikymo galimybės. Pavyzdžiui, jei byloje dalyvaujantis asmuo nepateiks visų įrodymų pasirengimo stadijoje, tai šią teisę vėliau - bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje - jis praras. Įvedamas ir "sprendimo priėmimo už akių" institutas - toks sprendimas pagal naująjį kodeksą galės būti priimamas be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį vienai iš šalių, kuriai apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta.
"Labai svarbia operatyvaus proceso garantija ginant sąžiningos ginčo šalies teises tampa nuostata, jog neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negalės šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka", - pabrėžė V. Greičius.
Iš visų minėtų naujovių tikimasi civilinio proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentracijos efekto. Šis kodeksas yra pirmasis Lietuvos istorijoje nacionalinės teisės aktas, sistemiškai reguliuojantis civilinius procesinius teisinius santykius. Naująjį CPK sudaro septynios dalys, kitaip dar vadinamos knygomis.
