Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Šiuo metu bedarbystė Lietuvoje - daugiau kaip 10 procentų. Slegiami nepriteklių daugelis bando laimės ieškoti svetur. Tačiau ar visuomet svetimose šalyse uždirbti pinigai atneša laimę?.. Anaiptol. Nes ne visuomet susimąstoma, kaip jaučiasi, ką išgyvena ir kokiu keliu pasuka namuose palikti vaikai. Apie tai ir pakalbėkime...
Svarbiausia - neprarasti ryšio
Psichologai tikina, jog pilna šeima - tai tėtis, mama ir vaikai. Kai vienas iš sutuoktinių (arba abu) išvyksta uždarbiauti į užsienį, šeimos modelis ima keistis. Jeigu darbas tęsiasi ne ilgiau kaip pusmetį, jeigu per tą laiką išvykęs žmogus namiškiams siunčia ne vien pinigus, bet ir palaiko su jais tamprius ryšius - rašo laiškus, skambina telefonu, žodžiu, nuoširdžiai bendrauja, - galima manyti, jog šeima vis dėlto išlieka pilna... Kuomet šis ryšys ima trūkinėti, apie šeimos pilnatvę kalbėti jau nebegalima...
Seneliai - netinkami globėjai
Šeimos santykių instituto vaikų ir paauglių psichiatrės-psichoterapeutės Romos Šerkšnienės teigimu, tėvams išvykus į užsienį, vaikai dažniausiai paliekami seneliams. Tačiau tokių senelių teisės yra labiausiai pažeidžiamos. Juk jie, ištuštėjus šeimos lizdui ir suaugus vaikams, turėtų laiką leisti taip, kaip nori, gyventi savo malonumui, nuo niekieno nepriklausomi, tačiau ant garbaus amžiaus pečių užkraunamos sudėtingos problemos ir rūpesčiai. Panašiai pažeidžiamos ir vaikų teisės. Nors formaliai jie turi tėvus, tačiau pastarųjų šalia nebūna. Laikinai globėjais tapę seneliai gali būti ypatingai geri, tačiau jie niekad neatstos gimdytojų. Seneliai yra kelis kartus vyresni, negali suprasti jaunimo interesų (jie visiškai skiriasi). Labai dažnai laikinieji globėjai nepajėgia susitvarkyti su savo vaikaičiais, nemoka spręsti jų problemų. Tuomet belieka griebtis telefono ir skambinti tėvams į užsienį. Mama ar tėtis, užuot ramiai, šiltai pakalbėję, aprėkia savo vaikus, bandydami juos sudrausminti pasako ne vieną piktą žodį. Tačiau suaugusieji net nesusimąsto, jog tokiu būdu kasa vis gilesnę prarają tarp savęs ir savo atžalų. Atstumas tarp vaikų ir tėvų vis didėja, ryšys silpsta.
Mama paliko dukrą
Į psichiatrę-psichoterapeutę kreipėsi vienos septyniolikmetės (pavadinkime ją Jurgita) močiutė. Garbaus amžiaus sulaukusi moteris skundėsi, jog iki tol buvusi labai gera mokinė, paklusni, mergaitė dabar jos visiškai neklauso, pasidarė grubi, pradėjo blogai mokytis, nustojo valgyti (laikosi sekinančių dietų, nes nori būti labai liekna), ją ėmė kankinti nemiga. Išsiaiškinus visas aplinkybes paaiškėjo, jog Jurgitos tėvai išsiskyrę prieš daugelį metų. Nors tėvas gyvena tame pačiame kieme, tačiau savo dukra visiškai nesirūpina, girtauja. Motina prieš septynerius metus išvažiavo laimės ieškoti į užsienį ir ten pasiliko. Išvykdama moteris savo dukrą paliko dešimties metų. Baisiausia tai, jog močiutei jau 77 metai, ją pačią reikėtų pagloboti. Be to, dar yra sunkiai sergantis jos vyras, kurį reikia nuolat slaugyti. Žodžiu, močiutė ir be anūkės priežiūros turi pakankamai rūpesčių, jai iš tiesų yra sunku. Jurgitai labai norisi išeiti į šokius, pasiausti diskotekose, susitikti su draugėmis ir draugais, tačiau globėja visa tai griežtai draudžia. Didžiulį anūkės pyktį senutė užsitraukė neleisdama jai draugauti su vaikinu. Sužinojusi apie tai, kas vyksta namuose, motina mergaitę puolė auklėti telefonu. Išvarginta nuolatinių draudimų, pamokymų, Jurgita pradėjo badauti, dėl to sutriko jos medžiagų apykaita, mergaitė susirgo depresija. Užuot tarusi gerą, šiltą žodį, motina dukrai nuolat priekaištauja, jog dėl jos sunkiai dirba, siunčia jai pinigus, o ši keičiasi vien į blogąją pusę. Tokiu atveju gal motinai būtų geriau parvažiuoti namo, susitikti su dukra, močiute ir vietoje išsiaiškinti visas problemas. Tačiau užsienyje naują šeimą sukūrusi moteris nė karto nebuvo grįžusi į Lietuvą ir net nesiruošia to daryti. Tiktai vienintelį sykį ji buvo pasikvietusi dukrą paviešėti.
Draugas vietoj tėvų
Arba štai kitas labai panašus pavyzdys... Irgi labai rūpestingos močiutės priežiūrai palikta aštuoniolikos dar neturinti Raimonda susirado draugą ir jau ketina už jo tekėti. Pasirodo, kad merginą kamuoja nepaprastas ilgesys, jai labai trūksta motiniško rūpesčio, bendravimo. Tas vaikinas reikalingas tik tam, kad šalia būtų žmogus, kad iš jo Raimonda sulauktų švelnumo, supratimo, kad turėtų su kuo pasikalbėti abiem suprantamais klausimais. Psichologės-psichiatrės R. Šerkšnienės teigimu, toks hiperglobojantis senelės elgesys (pernelyg didelė globa), kuomet ši nuolat tikrina, ar anūkė išeina užsirišusi šaliką, užsisegusi paltuko sagas ir t. t., reiškia absoliutų vaiko (konkrečiu atveju - paauglės anūkės) poreikių nesupratimą. Senelė nesuvokia, jog Raimondai jau ne penkeri ar šešeri, kad mergaitė jau turi savus interesus, pomėgius ir t. t. Senelių meilė yra beribė, tačiau jie nepajėgūs suvokti vaiko poreikių. Paprastai kartu su vaikais vystosi ir tėvai, o seneliai tam tiesiog neturi resursų - jie juk tikrai nepradės domėtis jaunimo muzika, neseks jaunimo madų ir t. t. Dėl to ir įvyksta konfliktai. Merginos ar vaikinai pradeda bėgti iš namų, ima vartoti narkotikus, alkoholį, susideda su įvairiomis kompanijomis, nustoja mokytis ir taip toliau.
Vaikų elgesys keičiasi
Gydytojos R. Šerkšnienės teigimu, išvykus tėvams, ima keistis vaikų elgesys. Jautresni tampa tiek berniukai, tiek mergaitės, tačiau tas jautrumas pasireiškia skirtingomis formomis. Tėvų ilgesio kamuojamos mergaitės paprastai pasidaro tylesnės, užsisklendžia, užsidaro kambaryje, nustoja bendrauti su draugėmis, o berniukai darosi įžūlesni, agresyvesni, užsirūko, išgeria... Jie jaučiasi niekieno nekontroliuojami ir patys nesugeba atsirinkti tai, kas gera, o kas bloga...
Poreikiai auga
Visiškai suprantama, jog dauguma žmonių išvažiuoja dirbti į užsienį todėl, kad Lietuvoje sunkiai pragyvena. Vadinasi, iki tol tam tikrą nepriteklių jautė ir vaikai. Ir štai tėvas arba motina (o kitais atvejais - ir abu), pradeda vaikams siųsti pinigus. Dažniausiai taip daro dar ir jausdami kaltę, kad savo atžalas palieka vienus. Vaikai gauna ne tik pinigų, bet ir gerų drabužių, jiems perkami kompiuteriai, magnetofonai ir t. t. Taigi tėvų meilė bandoma kompensuoti daiktais. O vaikų poreikiai pastebimai auga. Jeigu šio proceso niekas nesustabdo, prasideda konfliktai ir netgi šantažas. Esą jei mane myli - siųsk kuo daugiau...
Paauglė susigadino gyvenimą
Dirbti į Angliją išvyko penkiolikmetės Evelinos ir dvejais metais vyresnio jos brolio Rimvydo tėvai. Iki tol šeima gyveno labai kukliai. Pradėjusi gauti perlaidas, mergaitė visiškai pasikeitė. Grubiai tariant, ji tarsi atitrūko nuo grandinės - pirko viską, kas patikdavo, pradėjo bendrauti su žymiai vyresniais vaikinais, šie ją pripratino prie narkotikų. Į kuklų dviejų kambarių tėvų butą Evelina pradėjo kviestis kompanijas, išgėrinėti. Brolis tai matė, tačiau nieko negalėjo padaryti - sesuo jo draudimų nepaisė. Rezultatas labai liūdnas - mergaitė tapo nėščia, metė mokslus... Tai sužinoję tėvai patyrė šoką. Jie buvo priversti mesti darbą ir grįžti į Lietuvą. Labai gaila, kad per maždaug vienerius metus be priežiūros palikta dukra savo gyvenimą stipriai susigadino...
Mafijos pinklėse
Kitas labai svarbus dalykas yra tai, jog praturtėję vaikai lengviau įtraukiami į įvairias nusikalstamas kompanijas. Juos susiranda vyresni vyrukai, gražiai pakalba, bando susidraugauti. O paskui pasiūlo narkotikų, paprašo juos išplatinti. Kuomet vyksta prisijaukinimo procesas, tėvų šalia nebūna ir niekas negali vaiko išplėšti iš tų pinklių. Tokie vaikai yra lengviau pažeidžiami.
Viena paauglė pati atėjo pas psichologą pagalbos. Mergaitė buvo persigandusi. Ji prisipažino platinusi narkotikus, tačiau dabar nusprendė viską baigti. Tuomet prasidėjo grasinimai, šantažas. O grasinti ir šantažuoti pradėjo ne klasės draugai, bet solidūs "dėdės"... Dėl to paauglė tikino daugiau neisianti į mokyklą. Motina jos apginti negali, o tėvo nėra - jis dirba užsienyje. Tokioje situacijoje būtent reikalinga vyro pagalba. Tačiau konkrečiu atveju vis dėlto kalčiausia mama - juk galėjo anksčiau pasidomėti, iš kur dukra gauna gražių, brangių drabužių, kosmetikos, po kelis šimtus litų kainuojančius batus. Iki tol minėta šeima buvo labai darni, tačiau tėvui išvažiavus aplinkybės visiškai pasikeitė...
Vaikai tampa skundikais
Neretai į užsienį išvažiavę sutuoktiniai ten susiranda kitus partnerius. Tuomet paliktai šeimai (ne tik kitam sutuoktiniui, bet ir vaikams) dėmesys sumažėja iki minimumo. Todėl labai svarbu, kaip elgiasi tiek išvažiavęs, tiek namuose likęs sutuoktinis. Jeigu, sakykim, vyras, būdamas toli nuo namų, rašo šeimai laiškus, skambina (dabar tai padaryti labai paprasta), rūpinasi, kaip gyvena jo šeimos nariai - tai gerai. Tačiau būna atvejų, kuomet iš užsienio paskambinęs tėvas savo dukros prašo smulkiai papasakoti, ką veikia mama, kuo užsiima, su kuo susitikinėja, ką apie jį kalba. Jam visiškai neįdomu, ką jaučia ir išgyvena dukra, kaip jai sekasi mokykloje, su draugais, ką ji veikia laisvalaikiu, kuo domisi... Na, o motina, žinodama apie tai, tokius pačius klausimus užduoda dukrai - ką apie ją klausinėjo tėvas, ką apie ją pasakė... Tokiu atveju mergaitė tampa tam tikru tėvų santykių aiškinimosi įrankiu. Ir nė vienam iš gimdytojų neįdomu, kaip, raportuodama vienam ar kitam, jaučiasi dukra.
Mama - "blogietė"
Beje, namuose likusioms vienoms motinoms žymiai sunkiau susitvarkyti ne tik su dukromis, bet ir su sūnumis. Juk paauglių brendimo laikotarpis (maždaug nuo 9 iki 16 metų) yra pats sudėtingiausias. Tokiu metu jiems reikia ypatingo dėmesio - pinigais gerumo nenupirksi ir neišauklėsi. Neretai motinai sunkiai sekasi rasti bendrą kalbą su sūnumi, o tėvo tuo metu šalia nėra. Tarkim, motina yra labai rūpestinga, gera, tėvas rašo laiškus, domisi šeimos gyvenimu, tačiau mama ne tik myli ir džiaugiasi - ji privalo ir sudrausti, o kartais net nubausti. Todėl tokiais atvejais labai svarbu, kad vyras sugebėtų palaikyti žmoną, kad paskambinęs vaikams nepultų jų guosti, o patikintų, jog mama teisingai elgiasi, jog, matyt, taip reikia. Tik taip gali būti sustiprintas šeimos galva tapusios motinos autoritetas. Blogiausia tuomet, kai būdamas toli ir net neišsiaiškinęs visų aplinkybių tėvas stoja vaiko pusėn. Tada mama darosi priešu. Tad visiškai suprantama, jog tokiais atvejais vaiko ryšys su tėvu stiprėja, o santykiai su motina rimtai komplikuojasi. Tėvų autoritetas turi išlikti visada.
Negaila nei vyro, nei vaikų
Dar vienas dalykas, kurio nederėtų pamiršti sutuoktiniams: vykstant į užsienį vis dėlto reikia rimtai apsvarstyti, ar tikrai tai daryti būtina, ar nėra kito pasirinkimo. Kai vaikai paaugę, galbūt apsispręsti lengviau, tačiau ar žmoniškai elgiasi motina, palikdama kelerių metukų mažylius... Ką galima patarti jaunam, įvairių emocinių sutrikimų turinčiam vyriškiui, kai jis išgirdo žinią, jog žmona ilgam laikui išvažiuoja dirbti į Italiją ir jam palieka prižiūrėti du vaikus - vienerių ir trejų metukų. Kad mažyliams bus padaryta neatitaisoma žala - visiškai aišku, tačiau konkrečiu atveju ne mažiau nukentės ir jų tėvas, kuriam jau dabar reikalinga psichologinė pagalba bei artimųjų parama, o gal net ir intensyvus gydymas. Deja, žmonai tai neatrodo rimtos priežastys, dėl kurių ji atsisakytų šios kelionės...
Geriau mažiau pinigų, bet daugiau meilės
Psichiatrė-psichoterapeutė Roma Šerkšnienė įsitikinusi, jog vis dėlto tėvų išvykimas į užsienį uždirbti nėra smerktinas dalykas - gal geriau ieškoti tokios išeities nei skursti Lietuvoje, sėdėti, laukti ištiesus ranką, prašyti pašalpų. Vaikai taip pat labiau gerbia ryžtingesnius tėvus, nes tikisi iš jų saugumo, rūpesčio, globos ir atsakomybės. Tačiau vis dėlto reikėtų sugebėti taip sutvarkyti savo šeimos santykius ir darbinę veiklą, kad dėl to niekas nenukentėtų. Visuomet yra gerai, kai tėvai aklai "nekala" pinigų ir nesistengia bet kokiais būdais jų uždirbti kuo daugiau - labai taupo, nieko neperka, niekur neina, prastai maitinasi. Nereikia pinigų krauti į kojinę, o ieškoti galimybės dažniau susitikti su šeima, išlaikyti su ja nuolatinį ryšį. Todėl, pavyzdžiui, reikėtų dažniau grįžti namo arba bent kartą ar du per metus pas save pasikviesti ne tik sutuoktinį, bet ir vaikus. Štai tuomet bus tikras rūpinimasis savo artimaisiais. Blogiausia, kai vienas iš sutuoktinių (arba abu) deklaruoja, jog sunkiai dėl vaikų dirba, siunčia jiems pinigus ir šie turi būti patenkinti, nieko daugiau nereikalauti... Geriau mažiau pinigų, bet stipresnis ryšys. Juk ir minėtos merginos - Jurgita bei Raimonda - atvirai pakalbėjus prisipažino, kad joms pinigų nereikia - geriau viskas būtų taip, kaip buvo... Gydytojos Romos Šerkšnienės teigimu, tai labai priklauso nuo vaiko intelekto, nuo to, koks buvo jo ryšys su tėvu ar motina. Jei santykiai būna geri, jie išlieka ilgam, tokio vaiko lengvai iš vėžių neišmuši. Na o jeigu vaikas su tėvais nebuvo įpratęs artimai bendrauti, ryšį su savo gimdytojais palaikė tiktai gaudamas saldainiukų ar kompiuterį, tėvams išvykus ši praraja grėsmingai gilės...
Savaime suprantama, yra ir gerų pavyzdžių. Žmonės išvažiuoja, užsidirba pinigų, susikuria geresnį gyvenimą, tačiau girtis niekas nemėgsta...
