Kiekvienais metais pasaulyje miršta keturi milijonai naujagimių. 99 procentai kūdikių, kurie neišgyvena pirmųjų keturių savaičių, pasaulio šviesą išvysta skurdžiose ir skurdžiausiose pasaulio šalyse. Tai ypač pasakytina apie Afganistaną, Kiniją, Indiją, Etiopiją, Nigeriją ir Indoneziją. Kartais kūdikiai miršta ir dėl tėvų nerūpestingumo, ypač kai patys tėvai dar vaikai. Štai kokia istorija nutiko Maskvoje.
Mažylio veidukas pasidengė ledo plutele. Liesutė mergaitė tapšnojo mažyliui per žandukus, spaudė savo rankose jo šaltas rankutes vis dar tikėdamasi stebuklo. Bet tikėtis vargu ar buvo įmanoma: kūdikis 13 valandų išbuvo vėjo perpučiame balkone. Ir dar žiemos vidury.
- Ji visai nesikankino. Užmigo ir neprabudo, - atsiduso greitosios pagalbos gydytoja ir pasisukusi į verkiančią mergaitę paklausė: - O tau kiek metų? Tu jos sesuo? O kur motina buvo?!
- Aš ir esu motina, - burbtelėjo raudotoja.
Šią neįtikėtiną baudžiamąją bylą neseniai išnagrinėjo Maskvos Ziuzino rajono teismas. Teisiamųjų suole - du paaugliai moksleiviai. Mūsų dienų Romeo ir Džiuljeta. Vieną žiemos dieną jie atsitiktinai nužudė savo dukrelę. Užsižaidė prie kompiuterio ir užmiršo balkone savo naujagimį.
- Jūs juos iš karto pažinsite. Vaikšto visada kartu susiėmę už rankučių, nuolat bučiuojasi. Net per teismo posėdžius, - taip buvo apibūdinti šios bylos veikiantieji asmenys.
Teisiamieji, du liesučiai paaugliai, išsigandę glaudėsi vienas prie kito. Į visus teisėjo klausimus jie atsakinėjo kaip moksleiviai, bijantys gauti dvejetą už neišmoktą pamoką.
Lilija Raznova gimė spalio 10-ąją. Jos motinai Alinai tuo metu buvo 17, o tėvui Pavelui - 16 metų.
- O susipažinome, kai mums buvo keturiolika, - Alina sutiko korespondentui papasakoti savo meilės istoriją.
Tuo metu mergina mokėsi aštuntoje internato, skirto mikčiojantiems vaikams, klasėje. Pavelas - tos pačios mokyklos septintokas. Dar vaikystėje berniukas liko našlaitis. Iš giminių buvo tik senelė, kuri prižiūrėti anūko neturėjo jėgų, nes pati beveik nevaikščiojo. Paaugliai susipažino ir prisirišo vienas prie kito. Vargu ar tai net galima pavadinti pirmąja meile. Jie ir dabar ilgai galvoja, ką atsakyti, kai paklausiu, kodėl jiems gerai kartu.
- Ji graži, linksma. Visada mane supranta.
- Jis simpatiškas, rūpestingas. Pliušinį meškiuką man padovanojo, kartais šokoladuką nuperka.
Greitai mergina parsivedė Pašą pas save į namus ir pareiškė, kad jie gyvens kartu. "Negalėjau gi aš vaiko išvaryti į gatvę", - atsidūsta Alinos mama.
O po to jaunoji sugyventinė pasijuto nėščia.
Pavelas buvo kategoriškas: "Gimdyk!" Ir net įsidarbino sanitaru lavoninėje.
Alina pagimdė sveiką ir ramią mergaitę. Pavadino Lilija. Alinos motina iš karto pasakė, kad anūkės neprižiūrės. Nebent padės pinigais. Jaunieji tėvai prie mažylės lovelės nusprendė budėti paeiliui. Nuo 4 iki 11 valandos - Alina, o kitu laiku - Pavelas. Tragedijos išvakarių diena nė kiek nesiskyrė nuo kitų. Jauni tėvai apie 19 valandą išmaudė Liliją, pažaidė su ja. O po to Alina užsnūdo. Prieš rytą Pavelas apvilko kūdikį ir išvežęs vežimėlį į balkoną pabudino Aliną. Abu susėdo prieš televizorių ir įsijungė videožaidimus. 9 valandą ryto jaunesnioji Alinos sesuo, žvilgtelėjusi į jaunųjų kambarį, pamatė, kad įsimylėjėliai snaudžia. Alinos motina jau buvo išėjusi į darbą. Per dieną jaunieji tėvai buvo kelis kartus prabudę. Pavelas buvo priėjęs ir prie balkono, žiūrėjo į dukrelę. Jam atrodė, kad ji ramiai miega.
5 valandą Alina išėjo į balkoną. Ir suriko. Išgirdusi triukšmą atbėgo jaunesnioji sesuo. Ji bandė atgaivinti kūdikį: plovė rankas ir kojas karštu vandeniu, dėjo kompresus. Bet niekas nepadėjo. Mergaitė buvo mirusi. Šlapias sauskelnes numauti pavyko tik atšildžius, nes jos buvo prišalusios. Ekspertai nustatė, kad mergaitė mirė nuo žaibiško abiejų plaučių uždegimo. Tą dieną neįstiklintame balkone buvo 15 laipsnių šalčio, o mažylė aprengta buvo beveik vasariškai: tik su marškinėliais, kelnaitėm, kojinaitėm ir apklota dviem plonomis antklodėmis. "Kodėl be striukės?" - vėliau visi klausė Alinos. "Mes ją buvom išskalbę, o kitos neturime".
Psichiatrinė ekspertizė patvirtino, kad abu jaunieji gali atsakyti už savo veiksmus.
- Aš nežinau, ką pasakyti, - toks buvo paskutinis Alinos žodis teisme.
Su korespondentu ji buvo atviresnė.
- Ką tu pajautei, kai pirmą kartą dukrelę paėmei ant rankų?
- Nežinojau, kaip laikyti, - pasipiktinusi kalbėjo Alina. - Įsivaizduojate, gimdymo namuose mane pamokė tik pamaitinti ir suvystyti. Ir viskas!
- O kaip Liliją jūs prižiūrėjote?
- Pienas man greitai dingo, tai pirkom labai brangius mišinukus. Ją po kiekvieno maitinimo supykindavo. Bet ji valgė kaip drambliukas - po tris buteliukus. Visus pinigus ji pravalgydavo. Vien už sauskelnes mokėjome po 500 rublių, o Pašos pašalpa - tik 2 000 rublių.
- O jūs su ja žaidėte?
- Taip. Jai ištiesi pirštą, o ji jį suspaudžia. Tiesa, jos nagiukai per dieną ataugdavo ir ji veiduką susidraskydavo. Galų gale ėmiau rankas jai rišti. Prasitrindavo iki žaizdų. Tepėme aliejumi, tai mažiau verkdavo.
- Teisme sakėte, kad nežinojote, kaip prižiūrėti kūdikį. Betgi tiek knygų dabar išleista apie tai.
- Mes tik televizorių žiūrėjome. Ten irgi daug laidų apie vaikus. Pavyzdžiui, kaip kūdikį eketėje maudyti. Koks siaubas!
- Tai po tos laidos ir nusprendėte Liliją į balkoną išvežti?
- Ne. Ji labai verkdavo, o lauke nurimdavo ir greitai užmigdavo.
Išvežę kūdikį į balkoną, paaugliai iškeliaudavo į kompiuterinių žaidimų pasaulį.
Savo kaltę paaugliai pripažino iš dalies. "Mums skaudu ir gėda", - kalbėjo jie teisme. Kalbėjo ramiai, kaip apie neatliktą namų darbą. Ziuzino teismas Aliną ir Pavelą nuteisė vieneriems metams pataisos darbų lygtinai.
***
Alinos bute niekas neprimena apie tragediją.
- Jūs dar vaikų norite?
- Gal vėliau. Geriau mašiną nusipirksime.
- O ar prisimenate dukrelę?
- Nedažnai. Prisiminę susinerviname.
- Bet Lilijos nuotrauką turite?
- Viena kažkur yra.
- Ar pasikeitė jūsų santykiai po to, kai įvyko ši nelaimė?
- Mes dabar dar labiau rūpinamės vienas kitu. Pavyzdžiui, tas, kuris anksčiau atsikelia, įjungia virdulį.
Mažoji Lilija kelis mėnesius pragulėjo lavoninėje. Tėvai jos nelaidojo. Palaidojo valstybė bendrame kape. Paaugliai net nežino, kokiose kapinėse. Ir nenori žinoti.
