Bronius PALIULIS
(Humoreska)
Šiandien jau nieko nebestebina politologų tvirtinimas, kad vykstantys politiniai skandalai kenkia šalies prestižui, skaldo tautą, gimdo įvairius tarpusavio konfliktus ir visokias kitokias negandas.
Kadangi nepriklausau jokiam elitui, ne man spręsti - kenkia ar nekenkia tos rietenos mūsų autoritetui. Ne ką galėčiau pasakyti ir apie tautos suskilimo laipsnį. O štai kad tik dėl šių procesų iškilo reali grėsmė mano kaimyno Jeronimo šeimos išlikimui - šventa teisybė.
O prasidėjo pas juos visa ši velniava nuo... pasiklausymo. Taip, taip, būtent nuo pasiklausymo.
Bežiūrint įvairias televizijos laidas ir intensyviai skaitant laikraščius bei klausantis radijo Jeronimo pačiai Levusei kilo nenumaldomas noras sužinoti, ką jos išrinktasis ilgais žiemos vakarais alubaryje, čiabuvių vadiname "Kačių pirtimi", iki pat vėlumos su bendrais svarsto, kalba, planuoja.
Tuo tikslu į šio baro nuolatinių lankytojų kontingentą ji infiltravo vieną linksmas kompanijas mėgstančią moteriškaitę, kuri per keletą vakarų be jokių techninių sekimo priemonių surinko tiek įvairiausios negatyvios informacijos apie Jeronimą ir jo draugelius, kad Levusei nieko kito ir nebeliko, kaip surengti jam apkaltą.
Kita vertus, kuri gi save gerbianti moteris liks abejinga sužinojusi, kad jos mielas vyrelis bare ne tik gurkšnoja alų, bet ir lošia kortomis ir yra pakankamai prasilošęs abejotinos reputacijos verslininkui Antipovui, kuris jį visaip šantažuoja ir grasina. Pro Levusės slaptosios agentės akis nepraslydo ir Jeronimo itin šilti bei draugiški santykiai su barmene Agne, kurie neretai toliau buvo plėtojami barą uždarius ir jame likus tik dviese.
Todėl visai natūralu, kad susipažinusi su šia informacija Levusė gana operatyviai sudarė apkaltos komisiją. Taigi tą vakarą Jeronimui grįžus iš darbo nelauktai teko atidėti visus reikalus į šalį, nes jo išsamių pasiaiškinimų jau laukė minėta komisija, pirmininkaujama uošvės Juzefos.
Nors ir nėra baigęs pačių aukščiausių mokslų, bet runkelio etiketės Jeronimui nepriklijuosi. Susipažinęs su situacija ir komisijos sudėtimi, į kurią, be apkaltos iniciatorės, įėjo dar ir jos sesuo Elena bei infiltruotoji agentė, gana aiškiai ir motyvuotai pareiškė, kad komisija sudaryta pažeidžiant demokratijos principus, yra aiškiai tendencinga, angažuota, dėl to pareikalavo nušalinti uošvę iš pirmininkės pareigų, o pačią komisiją papildyti nesuinteresuotu ir nešališku komisijos nariu. Jei nebūsią atsižvelgta į jo teisėtus reikalavimus, komisija tegul nesitiki jokių paaiškinimų. Pirmas jo reikalavimas vienbalsiai buvo atmestas, bet siekiant kompromiso buvo leista komisiją papildyti Jeronimo pasiūlytu kandidatu.
Kas kitas, jei ne aš, Jeronimo smėlio dėžės draugas ir kaimynas, tapau šios komisijos nešališku nariu.
Nors posėdžiaujam jau antras mėnuo, tačiau negaliu teigti, kad jau matyti šviesa šio konflikto tunelio gale. Proceso pabaigos dar nematyti, nes atsiranda ir atsiranda įvairiausių nenumatytų aplinkybių. Reikia pripažinti, kad Jeronimas gana meistriškai ima ir pakeičia ankstesnius paaiškinimus, nes komisija ne taip juos suprato. Po to atkakliai reikalauja kviesti naujus liudytojus, o šie tai serga, tai išvykę, tai dar neparvykę. Na o Antipovas (vienas iš svarbiausių, kad jam kelnės sutrūnytų!) visai nesiteikė atvykti. Taigi visi proceso dalyviai kol kas malamės vietoje ir dar neaišku, kada ir kuo viskas baigsis.
Gaila Jeronimo. Ko gero, jis pirmasis, bet ne paskutinis, galintis nukentėti nuo šiuolaikiškos konfliktų sprendimo mados.
