Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Penkeri metai nelaisvės, kuriuos teks praleisti Panevėžio moterų pataisos namuose, - tokią bausmę Žalio Rago kaimo (Palomenės sen., Kaišiadorių r.) gyventojai (oficiali jos gyvenamoji vieta deklaruojama Elektrėnuose) pensininkei Vladzei Balsiukienei (63 m.) už sugyventinio nužudymą paskyrė Kauno apygardos teismas. Sėdėdama teisiamųjų suole, moteris pripažino, jog būdama blaivi niekada taip nebūtų pasielgusi ir dabar nereikėtų senatvės dienas leisti už grotų...
Į darbą paleido kirvį
Mirtinas konfliktas tarp sugyventinių įsiplieskė šių metų balandžio 4-osios vakarą, apie 22 valandą. Kaltinamoji pasakojo, jog tądien, apie pietus, į jos ir sugyventinio Algio Buloko sodybą atvažiavo Algis Petraitis. Trise jie išgėrė litrinį butelį skiesto spirito. Jau išgertuvių metu moteris ir jos gyvenimo draugas ėmė ginčytis. Galiausiai A. Bulokas taip įsiuto, jog, čiupęs nuo stalo šakutę, bandė ja įdurti sugyventinei. Kai moteriai pavyko atimti šį aštrų įrankį, Algis pastvėrė peilį. Trenkdamas jį į stalą, grasino vis tiek Vladzę subadysiąs... Apie 16 valandą svečiui palikus sugyventinių namus, šeimininkas nuėjo miegoti. Vėliau tame pačiame kambaryje atsigulė ir V. Balsiukienė. Moteris teisme įrodinės, jog prabudo išgirdusi A. Buloką garsiai šūkaujant. Jis plūdo Vladzę negražiais žodžiais, vadino "suka"... Pamačiusi, jog sugyventinis artinasi su kirviu, V. Balsiukienė šoko iš lovos, energingu mostu ištraukė iš Algio rankų kirvį ir ėmė kapoti grėsmingai nusiteikusį vyrą. Į kurią vietą pataikė - nematė, nes buvo tamsu. Nuo smūgių A. Bulokas nukrito ant lovos. Moteris dar ne kartą smogė jam kirviu - kiek sykių ir į kurias vietas - pasakyti negalėjo. Kaltinamoji tvirtino po to metusi kirvį, ir palikusi atdaras namo duris, išbėgo pas kaimynystėje gyvenantį Alvydą Petkevičių. Prižadinusi šeimininką, moteris pasiprašė nakvynės.
Ryte rado lavoną
Kitos dienos rytą V. Balsiukienė atsikėlė gana anksti, apie 6 valandą. Patyliukais grįžusi namo, pirmiausia pašėrė gyvulius ir tik paskui pravėrė gyvenamojo namo duris. Jas, beje, rado uždarytas (moteris prisiminė, kad naktį, bėgdama iš namų, duris paliko praviras), tačiau neužrakintas. Iškart palengvėjo. Deja, užėjusi į kambarį, kuriame ant lovos gulėjo A. Bulokas, bei pasišvietusi degtukais, A. Balsiukienė pamatė kruviną sugyventinio veidą. Vyriškio ranka dar buvo šilta, tačiau gyvybės ženklų nesimatė. Išsigandusi moteris vėl puolė pas tą patį kaimyną ir prisipažino, mananti, kad sugyventinis nebegyvas. A. Petraitis pasikvietė dar vieną vyriškį ir tik tada išdrįso nueiti į A. Buloko namus. Šeimininką rado mirusį. Kadangi tapo aišku, jog medikai jau nepagelbės, beliko kviesti policiją. Vėliau teismo medicinos ekspertai patvirtino, jog sunkiai sužalotas vyras (jo galvoje rastos net penkios kirstinės žaizdos) dar kurį laiką galėjo judėti, tačiau vėliau prarado sąmonę ir mirė.
Sugyventinis nuolat smurtavo
Apie penkerius metus su A. Buloku pragyvenusi V. Balsiukienė guodėsi, jog visą šį laiką sugyventinis ją stipriai mušė, ne kartą grasino nužudyti. Moteris neslėpė, jog jie abu mėgo išgerti. Tai patvirtino ir dauguma liudytojų bei šią porą gerai pažinojusių žmonių. Kad tėvas A. Bulokas su Vladze dažnai konfliktuodavo, pripažino ir jo dukra Rasuolė Kačinskienė. Ji neslėpė, jog tėvas buvo ūmaus būdo, greitai susinervindavo. Ši moteris V. Balsiukienę charakterizavo teigiamai ir tvirtino girdėjusi Vlazdę skundžiantis, jog tėvas ją muša....
Nužudyti nenorėjo
Nors V. Balsiukienė Kauno apygardos teisme (teisėjo Jono Gaidukevičiaus vadovaujamai Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Kolegijai) bandė įrodyti, jog sugyventinio nužudyti nenorėjo, tačiau buvo pripažinta, jog, A. Bulokui suduodama kirviu į galvą, itin gyvybiškai pavojingą kūno vietą, turėjo suprasti, kad gali atimti gyvybę. Juolab, jog kaltinamoji kapojo sugyventinį dar ir tada, kai iš jo jau buvo atėmusi kirvį ir joks pavojus moters gyvybei nebegrėsė... V. Balsiukienė nuoširdžiai atgailavo dėl to, ką padarė, kad nusikalto jausdama fizinę bei psichologinę prievartą, bet šios aplinkybės nesuteikė galimybės išvengti laisvės atėmimo bausmės.
