Žilvinas Vizgirda
Nors ir nedažnai, bet pasitaiko, kad žmonės neteisingai nuteisiami arba, iki teismo prasėdėję areštinėse, būna išteisinami. Šioje publikacijoje apžvelgsime tokius atvejus ir patarsime, kur kreiptis, kad valstybė atlygintų patirtą žalą.
Skirtingai vertina įrodymus
Pradžioje keletas skaičių, kuriuos pateikė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba. Jos duomenimis, pernai buvo išteisinti 244 asmenys. Didžioji dalis asmenų buvo išteisinta baudžiamosiose bylose nagrinėtose pirmosios instancijos teismuose.
Išteisintų asmenų skaičius, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo beveik visų apygardos prokuratūrų veiklos teritorijoje esančiuose teismuose, išskyrus Šiaulių apygardą. Itin ryškus išteisintų asmenų skaičiaus sumažėjimas Vilniaus apygardoje - išteisinta net 50 asmenų arba 43 proc. mažiau negu praėjusiais metais. Nė vieno išteisinamojo nuosprendžio per 2006 m. nebuvo priimta Molėtų, Jurbarko, Kaišiadorių, Lazdijų, Prienų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilalės, Akmenės, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių, Biržų, Kupiškio ir Utenos rajonų apylinkių teismuose.
"Pagrindinė priežastis, sąlygojanti išteisinamųjų nuosprendžių priėmimą, ta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teisėjai skirtingai vertina įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Nors nuomonių skirtumas visada egzistuos, prokurorams būtina siekti, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų surenkami visi įmanomi kaltę pagrindžiantys duomenys, panaudotos visos Baudžiamojo proceso kodekse numatytos galimybės tinkamai įrodymus įtvirtinti", - sakė Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas.
Šokoladukas - dar neįrodymas
Kaip pavyzdį prokuroras nurodė Kauno apygardos teismo nuosprendį patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Asmuo išteisintas nenustačius, jog jis dalyvavo nusikaltimo padaryme. Teisėjų kolegija išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad apylinkės teismas nuteistojo kaltę grindė iš esmės tik tuo, kad kaltinamojo automobilyje, buvusiame netoli įvykio vietos, netrukus po įsibrovimo į spaudos kioską buvo rasta šokolado plytelė su lipduku, ant kurio buvo "Lietuvos spaudos" antspaudas. Konstatuota, kad šokolado radimo faktas leidžia daryti tik prielaidą, kad nuteistasis galėjo bendrininkauti vagiant arba įgyti žinomai vogtą daiktą, tačiau nemažai kitų aplinkybių (du maišai ir metalinė dėžė su iš kiosko vogtais daiktais rasti ne kaltinamojo automobilyje, atvykstant policijai, kaltinamasis nemėgino nuvažiuoti ir kt.) patvirtina, kad vagystę darė kiti asmenys, o jų ryšys su nuteistuoju nenustatytas, todėl jis dėl objektyvių įrodymų stokos negali būti pripažintas kaltu.
Nuomonės išsiskyrė
Štai dar vienas visai šviežias pavyzdys, kuris parodo, kaip skiriasi prokurorų ir teisėjų nuomonės.
Apeliacinis teismas dėl įrodymų stokos nepatenkino prokurorės ir nukentėjusiosios skundų ir nenuteisė jauno panevėžiečio už verslininko nužudymą. Verslininkas Saulius L. buvo nužudytas 2002-ųjų gegužės 20-os vakarą prie namų J.Basanavičiaus gatvėje Panevėžyje esančiame praėjime - tunelyje. Jis buvo užpultas ir mirtinai subadytas iki šiol nežinomų asmenų. Netrukus po užpuolimo įvykio vietoje atsitiktinai atsiradę policijos pareigūnai matė nubėgančius du vyrus.
Panevėžio kriminalistai surinko duomenų, kad Sauliaus verslo reikalai buvo susikirtę su "žemaitukų" gauja. Po keleto metų ir buvo sulaikytas vienas iš "žemaitukams" priskiriamų - Tomas Ausiejus (23 m.). Netoli nusikaltimo vietos buvo surasta ir kepurė, ant kurios aptikta T. Ausiejaus biologinių pėdsakų. Tai ir tapo svarbiausiu jo kaltės įrodymu.
Šiemet kovo 14 dieną paskelbtu Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu T.Ausiejus buvo nuteistas už vagystes, turto sugadinimą ir viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau išteisintas dėl verslininko S.L. nužudymo. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasak teismo pranešimo, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsakydama į prokurorės ir nukentėjusiosios skundų argumentus, pažymėjo, kad byloje esančių duomenų nepakanka T.Ausiejaus kaltei pagrįsti. Teismas atkreipė dėmesį, kad apkaltinamojo nuosprendžio, kurio siekia prokuratūra ir nukentėjusioji, išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. "Įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, o ypač jei kaltė įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, turi sudaryti vieningą, vienus kitų atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Iš jų analizės neabejotinai, logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Šioje byloje dėl įrodymų stokos apkaltinamojo nuosprendžio priimti nėra jokio teisinio pagrindo", - nusprendė teismas.
Apeliacinis teismas pabrėžia, kad šioje byloje nėra net atskleista, kiek asmenų dalyvavo nužudant verslininką, koks buvo kieno vaidmuo, aktyvumo lygis atimant gyvybę, neištirta, kuris iš užpuolikų naudojo mirtinus sužalojimus padariusį įrankį, kokius konkrečius veiksmus galimai atliko T.Ausiejus, nerastas ir nužudymo įrankis. Be to, nenustatytas būtinas požymis - verslininko nužudymo motyvas.
Už teistumą - 6000
Jei T. Ausiejus būtų buvęs išteisintas ir dėl vagysčių, jis tikrai būtų kreipęsi į teismą, kad jam būtų atlyginta žala. Kaip kreipėsi dėl tyrėjų ir teisėjos klaidos nukentėjęs klaipėdietis verslininkas Rolandas Razgaitis. Pasinaudojęs Šiaulių policininkų, prokurorų ir apylinkės teismo teisėjos žioplumu, vienas Rolando pažįstamas pasisavino jo pavardę ir buvo nuteistas. R. Razgaičiu prisistatęs Raimondas D. ne tik kalėjo, bet ir porą kartų buvo nubaustas administracine tvarka už girtavimą. Viskas paaiškėjo tik tada, kai verslininkas gavo iš antstolės raginimą sumokėti teismo pašto išlaidas. Tada R. Razgaitis ir sužinojo, kad jis, nors niekada su teismais neturėjo jokių reikalų, yra teistas už vagystę. Šiaulių miesto apylinkės teismas jam buvo skyręs pustrečių metų nelaisvės ir net... konfiskavęs turtą. Verslininkui teko nueiti kryžiaus kelius, kol pavyko pasiekti, kad Vyriausiasis administracinis teismas panaikintų neteisėtai gautas nuobaudas, o Aukščiausiasis Teismas - nebūtą teistumą.
Už tai, kad teisėsaugininkai per savo žioplumą verslininką "padarė" kriminaliniu nusikaltėliu, jis kreipėsi į teismą ir paprašė, kad jam būtų atlyginta neturtinė žala. R. Razgaitis norėjo prisiteisti 120 000 litų, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, pripažinęs kolegų klaidas, R. Razgaičiui priteisė tik 6000 litų. Valstybė jam atlygins ir bylinėjimosi išlaidas.
Iš valstybės neuždirbsi
Pasirodo, kad pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymą neteismine tvarka atlyginamos žalos dydis negali viršyti 10 000 litų, o neturtinės žalos dydis negali viršyti 5000 litų. Jeigu asmuo mano, kad jam padaryta didesnė žala, jis turi teisę paduoti ieškinį teismui ir teisme privalo įrodyti patį žalos atsiradimo faktą, žalos dydį, jo atžvilgiu atliktų veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.
Asmuo, patyręs žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų (nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo), gali prašyti atlyginti žalą ne teismo tvarka, t. y. įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Teisingumo ministeriją arba paduoti ieškinį teismui civilinio proceso tvarka. Kreiptis į šias institucijas asmuo gali per tris metus nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad veiksmai jo atžvilgiu buvo neteisėti.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pagrindus teisėsaugos institucijų veiksmais baudžiamojo proceso srityje padarytos žalos atlyginimui, nustatė, kad valstybė atlygina žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais, ir kurie yra neteisėti. Teisėsaugos institucijų neteisėti veiksmai turi būti pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu veiksmai teisėti, jie negali būti prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo pagrindas. Ši nuostata įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose - Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (5 str.) ir Civiliniame kodekse (6.246, 6.272 str.). Sprendžiant klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje buvo neteisėti, svarbus asmens išteisinimo baudžiamojoje byloje teisinis pagrindas.
O štai suklydę pareigūnai gali būti ramūs. Pagal įstatymus dėl jų klaidų ar nerūpestingumo patirtus nuostolius atlygina valstybė.
