Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kai neapsikentęs dėl vienas paskui kitą sekusių trijų miestelio vyrų savižudybių ir (tarsi Dievo už tai siųstos bausmės) per Alizavą prašniokščiusio galingo - medžius laužiusio, tvoras griovusio, žmogelius iš kojų vertusio - uragano Kupiškio rajono Alizavos parapijos klebonas Jonas Labakojis atlaikė šv. Mišias už parapijiečių dvasingumą ir ramybę, tose Mišiose dalyvavusieji tikėjosi, jog daugiau tokių baisenybių tikrai nepasikartos. Ir še tau! Spalio 1-osios naktį, po šv. Mišių praėjus vos mėnesiui, apsivijusi apie kaklą virvę savo namuose iš gyvenimo pasitraukė dar viena alizaviškė - 54 metų Regina Marčiauskienė! Klebonui beliko tik rankomis skėstelėti... Ar gražiai, girdi, prašai, pamokslauji, ar piktai bari ir gėdini, vis tiek atsiranda tokių, kurie nieko negirdi arba nenori girdėti...
Miestelio žmonės ilgai svarstė, kas alizaviškius galėjo pastūmėti į nebūtį. Tėvų gryčioje laikęsis Aidas Strutinskas (27 m.), anot vietinių, buvo kaip reta geras vyras. Turėjo darbą, daug padėdavo tėvams, nepuldavo be saiko prie svaigalų... Ir nutik tu man - vasarą šį vyruką policija sulaikė prie vairo išgėrusį! Žinoma, už šį prasižengimą paskyrė baudą. 2 000 litų.
Kokiam mafijoziui ar rajono savivaldybės tarybos nariui prarasti tiek pinigų gal būtų vienas juokas, o va lentpjūvėje sunkiai dirbęs Aidas iš to sielvarto, kad nori nenori teks atsisveikinti su šitokia sumele, sako, be galo susikrimto. Niekam nieko nesakęs jaunas vyras užsidarė malkinėje ir ant kaklo užsinėrė kilpą...
Žinia apie Aido tėvus ištikusią baisią tragediją bemat apskriejo visą Alizavą. Tai išgirdęs aštuoniolikmetis Mindaugas Jonikavičius iš siaubo net nusipurtė! Girdi, nuo šiol būsią baisu ir pro tą malkinę, kurios viduje kabojo Aidas, praeiti... Kas tada galėjo pamanyti, kad po poros savaičių į gražiai tvarkomas miestelio kapinaites alizaviškiai palydės ir šitą patį Mindaugėlį. Irgi, anot vietinių, ramų ir dorą jaunuolį.
- Naktimis nemiegu - atsikeliu nuo trijų ir vaikštau su viena mintimi galvoje - kodėl Mindaugėlis taip padarė? - graudžiai ašarojo vieną iš penketo vaikų jau palaidojusi Danutė Jonikavičienė. - Užteko ir maisto, ir pinigų; nevaikščiojo apskuręs, prasčiau už kitus miestelio draugus apsirengęs; šiemet būtų baigęs Vabalninko aukštesniąją žemės ūkio mokyklą...
Tą šeštadienį Mindaugas su draugais išsiruošė į miestelio barą. Tėvai net trobos durų neužsklendė iš vidaus - kad nereikėtų keltis iš patalo, kai pusiaunaktį Mindaugas sugrįš...
Mindaugas, teisybė, trumpam parėjo, bet greitai vėl kažkur išskubėjo. Kaip vėliau paaiškės, vaikinas namo buvo užsukęs... virvagalio! Su ta skalbinių virvele kišenėje vaikinas pasiekė netoliese esančios Alizavos pagrindinės mokyklos stadioną ir, virvele lyg skarele apsirišęs kaklą, pritūpė prie krepšinio stovo...
Buvo mačiusių, kad Mindaugas kelios valandos prieš mirtį miestelio bare sėdėjo stipriai apgirtęs ir daug rūkė. Kalbėta, neva tokį girtą jį draugai atsisakė vežtis į kitame rajono kaime vykusius šokius. O Mindaugas esą dėl to supykęs ir sumanęs jiems atkeršyti. Jaunuolis neva kažkam iš sutiktų bendraamžių prasitarė suvaidinsiąs pakaruoklį, o kai draugai prisiartinsią, arčiausiai stovinčiajam kaip spirsiąs... Tai būsią juoko, kai šis iš išgąsčio į kelnes pridėsiąs! O gal tai buvo tik dėmesio neverti pramanai, gal Mindaugas visai ne tokį tikslą turėdamas parbėgo į namus virvutės... Nenuginčijamas faktas tik tai, jog iš šokių grįžtančių draugų laukęs vaikinas, nežinia, iš nuovargio ar dėl girtumo, tiesiog su ta virvele ant kaklo ėmė ir užsnūdo. O kai sunkiai nulaikoma galva pasviro į priekį, kaklo kraujagyslės, matyt, ir užsispaudė...
Mindaugo tėvai mano, kad jų sūnus - ne savižudis, o nelaimingo atsitikimo auka. Todėl jiems buvo labai skaudu, kai parapijos klebonas atsisakė už Mindaugo vėlę atlaikyti šv. Mišias. Atseit už savižudžius jos nelaikomos - tik už "familiją". O va Panevėžyje tokias Mišias atlaikė - tarsi toje Lietuvos pusėje būtų meldžiamasi kitam Dievui...
Kaip tik tą šeštadienį, kai buvo rastas negyvas Mindaugėlis, miestelio gyventojai į kapus lydėjo dar kitą pakaruoklį - alizaviškį Leoną Petkevičių (61 m.). Ir šis vyriškis, kaip tuomet buvo kalbama, į amžinastį iškeliavo "dirbant apsvaigusiai galvelei". Nežinia, ar šiuose žodžiuose yra nors kiek tiesos, tačiau medicininį tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas, sako, minėjo, jog stiklelio į šalį nestumdavusio žmogelio Dievulis ir taip ilgai žemėje nebūtų laikęs... Kaip ir alizaviškės Reginos Marčiauskienės, jau minėtąją spalio 1-osios naktį užsidariusios savo kambarėlyje ir nutilusios visiems laikams...
Pasak Reginos dukters Gražinos, visą gyvenimą vargusi motina nematė jokių pragiedrulių ir ateityje - gal dėl to ir neištvėrė. Depresija, Gražinos įsitikinimu, "suėda" ir gerokai stipresnius žmones.
- Aš tai manau, kad visus juos pražudė ne virvė, o degtinė, - svarstė sutikta ne kaži kokį kopūstų derlių nuiminėjusi alizaviškė Emilija. - Juk nė vienas nenusižudė būdamas blaivus! O va kai prisisrebia bala žino ko - ir "nuvažiuoja stogas"...
Panašiai sakė maną ir Alizavos seniūnas Antanas Alkauskas, ir kitos seniūnijos darbuotojos. Tačiau, kaip visi jie tvirtino, Alizavoje dar nėra taip blogai, kaip kituose Lietuvėlės užkampiuose. Kur kas didesnė, girdi, bėda nei su girtuokliais - laukinių plėšrūnų "atakos" prieš vietos gyventojų galvijus. Vilkai esą taip "išnaglėję" , jog telyčias užpuolą net šalia tvarto parištas. O lapes iš vištidžių kone kasdien prisieina vyti. Kartą vienas žmogelis dėl rudakailės viešnios vizitų net į seniūną pagalbos kreipėsi. Mat ponas Antanas - užkietėjęs medžiotojas.
- Koks aš čia medžiotojas, - kuklinosi Alizavos seniūnas, kaip sužinojome, su šautuvu nesiskiriantis jau keliasdešimt metų. - Žmona ir namuose leidžia išgerti...
Kur kas prastesnės nuotaikos buvo šalia seniūnijos sutiktos aplinką tvarkančios dvi jaunos moterys. Buvusi buhalterė Jūratė ir buvusi ekonomistė (vardo nesisakė, nes "gėda prieš gimines") - dvi iš nemažo būrio miestelio bedarbių - sakė labai apsidžiaugusios, kai pagaliau sulaukusios pakvietimo į viešuosius darbus. Tik blogai, jog jie tęsis neilgai - žiemą vėl teks sėdėti be pinigų.
- Parduotuvėje galiu sau leisti prapirkti 5 litus, - atviravo buvusi kolūkio ekonomistė. - Todėl kai pasižiūriu į kitus, už šimtą ar daugiau litų perkančius, darosi labai liūdna...
Ši moteris sakė buvusi tokia naivi ir pabandžiusi dalyvauti konkurse laisvai mokesčių inspekcijos darbuotojo vietai užimti. Aišku, nepasisekė. O netrukus sužinojo, kad į tą vietą priimtas kitas - mokesčių inspekcijos viršininkui pažįstamas žmogus. Ką, girdi, kalbėti apie šias pareigas, jei, kaip vardo nenorėjusi sakyti ponia girdėjusi, net iš būsimų valytojų reikalaujama, kad turėtų aukštąjį išsilavinimą, mokėtų bent vieną, o geriau - kelias užsienio kalbas...
Būtent dėl to dažnam alizaviškiui vienintelis išsigelbėjimas - uogų ir grybų pilnos girios bei iki pat Alizavos atbanguojančios žuvingosios Kupiškio marios, Lėvens upės užtvanka...
