Šių metų pradžioje Kauno rajone per kelias minutes nuo užkietėjusio recidyvisto, net septynis kartus už įvairius nusikaltimus teisto Laimučio Namavičiaus (37 m.) rankos krito dvi moterys - motina ir dukra. Kaltininkas iš įvykio vietos spruko, tačiau kitą dieną buvo sulaikytas Kaune, savo pažįstamo bute. Po įvykio praėjus aštuoniems mėnesiams vyriškis sėdo į teisiamųjų suolą. Kaip ir buvo galima numanyti, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, vadovaujama teisėjo Jono Gaidukevičiaus, paskelbė griežtą nuosprendį - L. Namavičius buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Kruvinas konfliktas įvyko nuošaliame Laumėnų kaime, Samylų seniūnijoje. Lemtingąją vasario 22-ąją, šeštadienį, apie 20 valandą, į Gemos Sakalauskienės (58 m.) sodybą, kurioje ji gyveno su buvusiu sutuoktiniu bei 35 metų dukra Regina Krasauskaite iš pirmosiosios santuokos, susirinko nemaža kompanija. Be dviejų moterų, prie vaišių stalo sėdo kaunietis Laimutis Namavičius (beje, ką tik, pirmosiomis vasario dienomis, eilinį kartą grįžęs iš įkalinimo įstaigos) bei netoliese, Šlienavos kaime, gyvenantis penktąją dešimtį įpusėjęs Gediminas Augustinas. Pastarasis tuo metu draugavo su Regina, netgi buvo pradėjęs kurti bendro gyvenimo planus. Vėliau savo kaltės neneigiantis L. Namavičius prisipažino, jog pirmiausia buvo ištuštintas jo atsineštas butelis. Kuomet alkoholis baigėsi, kažkuri iš moterų pasiūlė išgertuves pratęsti. Esą tuomet Laimutis pasisiūlęs parnešti degtinės, tačiau vienas jos ieškoti nesiruošė - į kaimą kartu su vyriškiu išėjo ir šeimininkės dukra. Netrukus jiedu grįžo nešini buteliu spirito bei litru raudonojo vyno. Laimutis tikino už gėrimus sumokėjęs savais pinigais. Taigi puota sėkmingai tęsėsi toliau - su šokiais ir kitomis linksmybėmis. Kiek vėliau prie kompanijos prisidėjo geras L. Namavičiaus pažįstamas (jis taip pat bent keturis kartus sėdėjęs teisiamųjų suole) kaunietis Kęstutis Venclova (37 m.). Iki tol jokių nesklandumų nebuvo. Išgertuvėms artėjant į pabaigą, vėl buvo pasiūlyta papildyti išsekusias alkoholio atsargas. Tačiau šįkart L. Namavičius patikino daugiau pinigų neduosiąs ir pasiūlė "skladkę", tai yra susimesti, visiems. Kadangi Gediminas bandė prieštarauti, vyrai susistumdė. Situacija aštrėjo, konfliktas gilėjo, todėl G. Sakalauskienė paliepė L. Namavičiui skubiai nešdintis iš jos namų bei pagrasino iškviesti policiją. Motinai pritarė ir dukra. Ji grasino pasikviesianti brolį, kuris esą greitai sutvarkysiąs tokius kaip L. Namavičius. Gaila, jog moterys neįvertino savo svečio recidyvisto "gabumų" - šis puolė šeimininkę, kuri tuo metu gulėjo lovoje, bei jos dukrą. G. Sakalauskienė mirė pirmoji - L. Namavičius šaltakraujiškai peiliu perpjovė jai gerklę. Motiną bandžiusi ginti dukra taip pat sulaukė tokio paties likimo - sudavęs moteriai į nugarą, žudikas tuo pačiu peiliu perpjovė ir jai kaklą. Vėliau L. Namavičius prisipažins, jog abi moteris nužudė išgirdęs jų grasinimus, be to, Reginą Krasauskaitę Anapilin pasiuntęs dar ir todėl, kad norėjęs pašalinti ją kaip liudytoją. Tuo metu kiti du visiškai girti vyrai, išgirdę, jog Laimutis nepaliks gyvų liudytojų, greitai spruko iš sodybos. G. Augustinas puolė pas artimiausius kaimynus, kad kuo greičiau iškviestų greitąją, o jo sugėrovas K. Venclova, miškais ir laukais pasiekęs Kauno link vedantį kelią, susistabdė mikroautobusą ir paprašė vairuotoją jį vežti tiesiai į policiją. Pareigūnams jis iškart pranešė apie Laumėnų kaime įvykusias skerdynes...
Nors medikai atskubėjo greitai, moterims pagalba jau buvo nereikalinga.
Kitą dieną po kraupių įvykių G. Sakalauskienės sūnus Virginijus "Akistatai" guodėsi, jog jis dirbąs, mokąs mokesčius, už kuriuos išlaikomi nusikaltėliai, o vėliau šie ateiną į namus ir nužudą jam artimus žmones. Paskui žudikas sėdąs į kalėjimą, o Virginijus kartu su kitais mokesčių mokėtojais privaląs jį išlaikyti. Su šiomis mintimis negalima nesutikti.
