Sigitas STASAITIS
Šiaulietis Algimantas Markauskas (1958 - 1998 m.) buvo iš tų bjauriųjų verslininkų, kurie turtėti moka tik apgaudinėdami biznio partnerius. Jis pinigus krovėsi pardavinėdamas tūkstančius svetimų sūrių, iš nenupirktų miltų savo kepyklose kepdamas bandeles, galop pabandė nedorai pasipelnyti ir iš svetimo nekilnojamojo turto - iš kito sukčiaus Eugenijaus Šedžio pigiai nusipirko suklastotas akcijas. Deja, nešvarūs pinigai niekam laimės neatnešė: A. Markauskas su savo drauge S. Beleckyte (1969 - 1998 m.) neteko gyvybių, o dėl turto juos nužudę E. Šedys, K. Gaučys bei R. Sinickis nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Tai pirmas nuosprendis Lietuvoje, kai iš karto trims kraugeriams paskirta aukščiausioji bausmė. Be to kraupusis nusikaltimas atskleistas kitų nusikaltėlių dėka.
Prapuolė be pėdsakų
Šiauliečio 56 metų Antano Beleckio gyvenimas apvirto aukštyn kojomis 1998-ųjų sausį, kai netikėtai dingo jo dukra Saulė Beleckytė su savo draugu A. Markausku. A. Beleckis nuolat lankydavosi nuosavame name Palangos gatvėje kur gyveno pora, santykiai su abiem buvo draugiški. 1998-ųjų sausio 8-ąją šiaulietis eilinį kartą aplankęs dukrą išėjo namo, o kitą dieną jį jau pasitiko tuščias namas. Neramino paliktas iš bando kaukiantis poros numylėtinis rotveileris. A. Beleckiui netilpo galvoje, kad dukra su žentu būtų galėję išvykti apie tai neprasitarę.
Po kelių parų A. Beleckio reikalavimu namą Palangos gatvėje apžiūrėjo kriminalistai. Specialistai paaiškino jokio užpuolimo ar įsilaužimo pėdsakų nematą. Pridūrę neabejoją, jog A. Markauskas su sugyventine greičiausiai bus pasislėpę nuo kreditorių - argi jie pirmi staigiai išvykę - policininkai išvyko.
Sausio 12-ąją prie Bubių (pietinis Šiaulių priemiestis) medkirčiai aptiko prabangųjį A. Markausko automobilį BMW-735. Mašina stovėjo miškelyje apmėtyta šakomis. Netoliese rasti ir kai kurie sugyventinių daiktai, tačiau jų pačių, kad ir kiek policija ieškojo, nebuvo nė kvapo. A. Beleckis kasdien vis labiau tikėjo, kad atsitikę kažkas baisaus. Tik kas? Savo nuogąstavimais vyras pasidalino su geriausiu dingusiojo draugu Kostu Gaučiu (41 m.), nė neįtardamas, kad Kostas su paslaptimi tampriai susijęs. K. Gaučys puikiai vaidino susikrimtusį: paliktajam rotveileriui atveždavo dešrelių, o kai galutinai praradęs viltį Saulės tėvas dukros vėlei užpirko mišias, nutaisęs liūdną miną K. Gaučys jose dalyvavo. Dalyvavo ir Beleckiams minint Saulės dingimo metinės.
Prapuolėliams per kelis mėnesius taip ir neatsišaukus, policija galop užvedė paieškos bylą. Buvo pasidomėta ir dingusio Algimanto praeitimi, o tada išaiškėjo labai įdomių dalykų.
Aferos su sūriais ir miltais
A.Markauskas turto siekė nuo jaunų dienų nesiskaitydamas su priemonėmis. 1985 metais jis, jaunas joniškietis, užsirišęs draugovininko raištį sustabdė "Stumbro" sunkvežimį ir su sėbrais pagrobė visą vežtąją degtinę. Kalbama, kad Algimanto žmona darbe draugei prasitarė, kad jų garažas tapo pilnas degtinės butelių. Prasitarė nežinodama, jog kalbasi su... prokuroro žmona. A. Markauskas, aišku, tuoj pat buvo suimtas, tam prokurorui padėdamas padaryti karjerą. Tuomet už valstybės turto grobimą itin stambiu mastu buvo net sušaudoma - kaltintojas teismui būtent ir siūlė A. Markauskui skirti aukščiausiąją bausmę. Pagal keturis Lietuvos SSR Baudžiamojo kodekso straipsnius nuteistas kalėti 15 metų A. Markauskas į laisvę grįžo po aštuonerių, 1993-aiais, mat papūtus atgimimo vėjams į socialistinį turtą imta žiūrėti kiek kitaip. Algimantas į Joniškį nebegrįžo, Šiauliuose apsigyveno pas Šiaulių VPK Tardymo skyriaus sekretorę S. Beleckytę, vėliau perėjusią dirbti į tokias pat pareigas Šiaulių apylinkės teisme. Plėšikauti ant plento sugrįžėlis nebėjo, o energingai ėmėsi stambaus masto aferų.
Kaupti kapitalą A. Markauskas pradėjo apgaudinėdamas tuomet dar naivius verslininkus, tačiau žarstyti žarijas bevelėjo svetimomis rankomis. 1995-aisiais jis pastebėtas bendraujantis su joniškiečiu Stanislovu Joniškiu (1954 - 1995 m.), kuris iš Joniškio pieninės paėmė sūrių už maždaug pusę milijono litų ir neatsiskaitė. Policijai ėmus aferisto ieškoti, komersantas dingo be pėdsakų. Yra rimtų įtarimų, jog S. Joniškis tebuvo mafijos parankinis, kuris atlikęs savo darbą buvo sunaikintas. Kaip ten bebūtų, tačiau po S. Joniškio aferos A. Markauskas pastebimai praturtėjo. Kai 1994-ųjų pavasarį bankrutavo stambiausias Šiaulių pažadukas R. Filipavičius, palikęs apie 10 milijonų litų skolų, jo gražiajam namui Šiauliuose Palangos gatvėje buvo paskelbtos varžytinės. Šį pastatą stebėtinai pigiai, už 60000 litų, įsigijo A. Markauskas, tik pirkinį apdairiai užregistravo motinos vardu. Apsirūpinęs gyvenamuoju plotu A. Markauskas nusipirko (irgi motinos vardu) kontrolinį UAB "Kastalvis" akcijų paketą, tapdamas kepyklų Vilniuje bei Šiauliuose bendrasavininkiu. 1996 metais A. Markauskas savo kepykloms iš Bubių malūno atsivežė 10 tonų aukščiausios rūšies miltų, už kuriuos taip ir liko nesumokėjęs. Vėliau aferistas pats neberizikuodavo - iš Bubių bei Rietavo malūnų miltus tonomis ėmė A. Markausko pasiuntinys Rolandas Sinickis (26 m.). Šis šiaulietis už prekę malūnams irgi nesumokėdavo, nes, pasak R. Sinickio, miltus pasiimdavo A. Markauskas.
Sukčius nutarė apgauti sukčių
Šiauliuose registruotos investicinės bendrovės "Kirstnė" akcininkai Šiauliuose J. Basanavičiaus gatvėje už savo indėlius buvo įsigiję 1500 kvadratinių metrų naudingo ploto dviejų aukštų pastatą, kurio inventorizacinė kaina - per 1,7 milijono litų. 1996 metais "Kirstnės" direktorius šiaulietis Eugenijus Šedys (40 m.) tą pastatą įkeitė "Ankoro" bankui už 140000 litų su tiems laikams atrodžiusiomis normaliomis 30% palūkanomis. Už pasiskolintus tūkstančius E. Šedys vystė padėvėtų drabužių bei automobilių biznį, tačiau bankrutavo. Matydamas, kad už negrąžintą kreditą bankas netrukus atims įkeistą pastatą, E. Šedys susitarė su A. Markausku "prasukti" aferą: indėlininkus ir banką apgauti, o pastatą pasisavinti. 1997-ųjų sausio 7-ąją E. Šedys taip suklastojo "Kirstnės" dokumentus, kad stebuklingai tapo vienvaldžiu bendrovės akcijų savininku. Nieko nelaukęs sukčius neteisėtai įgytas akcijas pardavė A. Markauskui (70%) bei S. Beleckytei (30 %). 1997-ųjų pabaigoje apgautieji "Kirstnės" akcininkai kreipėsi į policiją, STT bei teismą, prašydami išgelbėti jų pinigus, apgavikiškas E. Šedžiaus manipuliacijas pripažinti negaliojančiomis. Kol vyko aiškinimasis dėl akcijų, kreditą davęs "Ankoro" bankas pats bankrutavo - nebeliko, kas už negrąžintą kreditą paima pastatą. Tuomet suktas E. Šedys sumąstė naują aferą: pašalinti A. Markauską su S. Beleckyte, sunaikinti akcijų jiems pardavimo sutartį ir vėl tapus pastato J. Basanavičiaus gatvėje savininku jį dar kartą parduoti. "Akistatos" žiniomis, E. Šedys jau net buvo radęs pirkėją.
Jei 1998-ųjų sausį apžiūrėdami be žinios dingusio A. Markausko namą kriminalistai ir būtų galėję pastebėti kulkos pėdsaką kompiuteryje, tai išsiaiškinti, kas ir už ką pašalino Algimantą su Saule, surasti užkastus jų lavonus, tuomet nebuvo jokių šansų. Viskas išaiškėjo, kai į bėdą patekę Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetai padarė sandėrį - informaciją išmainė į laisvę.
Viską išaiškino banditai
1998-ųjų gruodžio 22-ąją Šiaulių centre policijai atsitiktinai su ginklais įkliuvo du miesto nusikalstamo pasaulio autoritetai: Ramūnas Stungurys (35 m.), pravarde Muminas bei Eulogijus Karklius (31 m.). Iškėlus baudžiamąją bylą įkliuvėliai iki teismo buvo paleisti už piniginį užstatą. Netrukus ši byla buvo nutraukta, ir mieste imta kalbėti, kad nusikaltėliai vėl papirko teisėsaugininkus. Iš tikro buvo padarytas abiem pusėms naudingas itin slaptas sandėris. Mainais už laisvę R. Stungurys su E. Karklium prokurorams išdavė, kad A. Markauską bei jo draugę nužudė R. Sinickis, E. Šedys bei buvęs geriausias Algimanto draugas Kostas Gaučys.
Muminas tai išsiaiškino jam pačiam labai netikėtai. Mat tuo metu Šiauliuose tarp nusikaltėlių buvo kilęs karas, kai kurios grupuotės mėgino perdalinti įtakos sferas, užsimojo net sunaikinti legendinius Šiaulių Princus. Pirmas iš Princų krito Vladislovas Šiaulys, pravarde Žemaitukas. 1997-ųjų spalio 16-ąją jis įsėdo į pažįstamo šiauliečio R.S. automobilį ir daugiau gyvo jo niekas nematė. Be darbo likusiam V. Šiaulio vairuotojui bei asmens sargybiniui Gedui Zemeckui (35 m.) tam tikros jėgos pasiūlė už 3000 JAV dolerių atlyginimą nušauti kitą miesto nusikaltėlių autoritetą - R. Stungurį. G. Zemeckas pats žudyti pabijojo, atlikti kruviną darbą persamdė bendraamžį savo bičiulį Rimą Stanevičių (35 m.). Pastarasis savo ruožtu - K. Gaučį. Kostas irgi pabūgo rizikuoti savo kailiu, tad užsakymo imtis įkalbėjo R. Sinickį. Rolandas sutiko, gavęs 1500 JAV dolerių avansą bei kroatišką pistoletą - kulkosvaidį "Agram-2000" ilgokai sekė R. Stungurį, tačiau paskutiniu momentu taip pat praskydo ir priėjęs prie Mumino viską šiam išklojo. Norėdami išsiaiškinti žmogžudystės užsakovus Šiaulių banditai - Mumino draugai į policiją nesikreipė, o sugavę G. Zemecką, R. Stanevičių, K. Gaučį, R. Sinickį rado efektyvių būdų savo priešus prakalbinti. Miške tardytieji prisipažino ne tik apie užsakymą nušauti R. Stungurį, bet ir apie savo juodą darbą A. Markausko namuose. Taigi visą šitą "išmuštą" informaciją R. Stungurys ar E. Karklius perdavė Generalinei prokuratūrai, o patys už tai išvengė teismo už ginklus.
Tarėsi, kaip pribaigti
Pirmas buvo suimtas R. Sinickis, kuris naiviai tikėjo nuo atsakomybės pasislėpsiąs Vilniuje. Tardymo izoliatoriuje vyras praskydo ir daug ką prisipažino. Pagal Rolando parodymus netrukus už grotų atsidūrė ir E. Šedys su K. Gaučiu. Pastarieji ko gero iki gyvenimo galo nirš ant R. Sinickio, nes patys nė už ką nenorėjo prisipažinti žudę sugyventinius. Pernai balandį atkasus poros kūnus spyriotis tapo beprasmiška, užsispyrėliai pakeitė taktiką - kaltę ėmė versti vienas kitam.
E. Šedys, K. Gaučys bei R. Sinickis iš pradžių buvo susimokę sugyventinius susprogdinti, vėliau, kad geriau bus nušauti. E. Šedys iš R. Stanevičiaus už 100 JAV dolerių išsinuomojo automatą "Scorpion" su duslintuvu - melavo eisiąs pamedžioti. Tą ginklą E. Šedys perdavė R. Sinickiui. 1998-ųjų sausio 8-ąją visi trys atvažiavo prie A. Markausko namo. Kai Saulės tėvas išėjo, R. Sinickis vienas užėjo vidun. Tuo metu A. Markauskas sėdėjo prie kompiuterio, o S. Beleckytė gulėjo lovoje. Svetainėje išsitraukęs automatą, R. Sinickis paleido šešių šūvių seriją į A. Markauską, nedorąjį verslininką nukaudamas vietoje. Po to atsukęs ginklą šovė į S.Beleckytę, tačiau vamzdyje bebuvo likęs vienintelis šovinys, kuris moterį sužeidė į pilvą. Pamatęs, jog neturi kuo pribaigti besiraitančios ir cypiančios Saulės, žudikas mobilaus ryšio telefonu paskambino mašinoje laukiantiems sėbrams ir ėmė tartis, ką daryti. Po to Rolandas iš virtuvės atsinešė peilį, kuriuo sužeistajai perrėžė gerklę, o pribaigė smaugdamas automato diržu. Baigęs kruviną reikalą R. Sinickis į namą įleido E. Šedį su K. Gaučiu. Visi trys abu lavonus sukišo į paruoštus polietileno maišus, kruopščiai išplovė kraują, sutvarkė kambarius, sunaikino kulkų pėdsakus. Kūnus įmetę į A. Markausko BMW-735 bagažinę, žudikai pasuko į miškelį šiauriau Šiaulių. Užkasę aukas prie Bridų sąvartyno jie nuvažiavo į kitą mišką piečiau Šiaulių, ten paliko automobilį, jį apmėtę šakomis.
Norėjo ištirpdyti rūgštyje
Po kelių dienų galvažudžiai susizgribo, kad ant polietileno maišų gali būti likę įkalčiai - jų pirštų antspaudai. E. Šedys su K. Gaučiu kūnus atkasė, ketino juos sudeginti ir jau buvo apipylę benzinu, tačiau pagalvojo, jog pakilę dūmai gali privilioti praeivius, tad apmetė negesintomis kalkėmis. Dar po kiek laiko žudikai nusprendė lavonus ištirpdyti sieros rūgštyje. Tam tikslui R. Sinickis iš Vilniaus buvo atsivežęs apie 40 litrų šio chemikalo, tačiau tą dieną, kai buvo nuspręsta kūnus tirpdyti, kita Šiaulių teroristų grupuotė susprogdino miesto Mokesčių inspekciją. Žudikai nutarė, jog būtų neprotinga vežiotis agresyvią rūgštį ir kasinėti, kai policija neriasi iš kailio ieškodama sprogdintojų ir rengia įvairias operacijas.
Teisme vienas R. Sinickis pakartojo parodymus, duotus parengtinio tardymo metu. Tam, kad buvę sėbrai šiam vyrui neimtų keršyti, Rolandas nuosprendžio klausėsi atskirtame teisiamųjų suole, saugomas policininko. Prisipažinimas nepadėjo - už dvigubą žmogžudystę jaunas vyras nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Lygiai tokias pat bausmes gavo ir žmogžudystės bendrininkai E. Šedys su K. Gaučiu. Pastarieji žinią sutiko be emocijų, žiaumodami kramtomąją gumą.
Už pasikėsinimą nužudyti R. Stungurį bei neteisėtą apsiginklavimą R. Stanevičius su G. Zemecku nuteisti kalėti po 9 metus sustiprinto režimo kolonijose. Pritaikius įstatymą dėl amnestijos įkalinimo laikas jiems sutrumpintas iki pusaštuntų metų. Iš salės išvedamus žmogžudžius prakeiksmais palydėjo Saulės tėvai.
Teismas kol kas nenusprendė kur padėti miške rastą A. Markausko automobilį, kuris, išaiškėjo, buvo pavogtas Lenkijoje.
Nuotr.
Teismo metu R. Sinickis (kairėje) buvo saugomas, kad kiti du žmogžudžiai jo neužpultų.
E. Šedys, K. Gaučys bei R. Sinickis šį pastatą vertino labiau, nei dviejų žmonių gyvybes.
