Ūmai dvi nulėkusios valdžios vyrų galvos dėl vieno provincijos pusgalvio, pagaliau iš energetikos ge

Ūmai dvi nulėkusios valdžios vyrų galvos dėl vieno provincijos pusgalvio, pagaliau iš energetikos gelmių kilusi kraupi sąmokslo teorija užgožė vieną svarbų įvykį. O gerai pagalvojus - net du. Vieną gražią praėjusios savaitės dieną Lietuva neteko savo vyriausiojo muitininko - Rimutis Klevečka sugrįžta į diplomatinę tarnybą. Už nuopelnus ar nuodėmes? Tai paaukštinimas ar pažeminimas? iena aišku ir be spėlionių - tai nebuvo Gedimino Kirkilo žmogus. Veikiau Dalios Grybauskaitės, kurios iniciatyva jis buvo paskirtas Muitinės departamento vadovu. Tai buvo vykęs, kaip ir daugelis kitų, finansų eksministrės pasirinkimas. Atėjus R.Klevečkai galų gale liovėsi intrigos pačiame departamente, pablogėjo kontrabandininkų darbo sąlygos. Gal pernelyg smarkiai, todėl R.Klevečka tiesiog išgaravo iš departamento, lyg ufonautų (arba priešiškos žvalgybos, kuri kėsinasi į nacionalinį investuotoją) pagrobtas. Su netikėtu R.Klevečkos karjeros vingiu gali būti susijęs ir antrasis niekieno nepastebėtas savaitės įvykis - buvusio generalinio policijos komisaro V.Račkausko paskyrimas premjero patarėju teisės klausimais. Šis G.Kirkilo žingsnis patvirtina pačius blogiausius įtarimus. Ir laidoja paskutines viltis, jog politikas gali pasikeisti. Tas viltis ir simpatijas G.Kirkilas kėlė pačiais juodžiausiais nomenklatūros siautėjimo laikais, kai senoji gvardija, prisikergusi laikiną naująjį LDDP vardą, dalijosi Lietuvos turtą. G.Kirkilas tenkinosi nuo galingųjų stalo atliekamais trupiniais - dingojosi, jog, pirmai progai pasitaikius, inteligentiškas ir kuklus kaip jo portfeliukas Seimo LDDP frakcijos seniūnas spruks iš ydingo nomenklatūros rato. Tiesa, buvo tų nykių "prichvatizacijos" ir masinio žmonių apvogimo per bankrutuojančius bankus laikų tokia savotiška įžymybė kaip Jonas Basalykas, po darbo - G.Kirkilo žentas. Žmogus gal ir neblogas, bet ne visai doras, stačiai apdovanotas talentu įsipainioti į visus tų metų skandalus - nuo kontrabandos iki bankų neišaiškintų mįslingų bankrotų ir net muštynių. Taip pat ir visos virtinės Turniškių paskesnių skandalų pirmeivis buvo ar tik ne J.Basalykas. Bet nuo etatinio skandalų herojaus valdančiosios LDDP frakcijos seniūnas sugebėdavo laikytis atsčiai - juk, šiaip ar taip, žentus renkamės ne mes, o mūsų mylimos dukros. Ir vis dėlto ar nebuvo pasiekta pati cinizmo viršūnė, kai J.Basalyko uošvis įsipareigojo mus visus sugrąžinti į doros kelią (garsusis G.Kirkilo pažadas sumažinti korupcijos suvokimo indeksą arba atsistatydinti)? Neprabėgo nė metai, kai paaiškėjo - premjeras pajuokavo. Per tą laiką G.Kirkilas nepaskyrė į tarnybą nė vieno verto žmogaus, nebent per apsirikimą. Užtat kiek nuvertė: V.Jankauską, V.Grigaravičių, R.Klevečką. Iš nebūties vėl išnyra tie kontrabandos, korumpuotų policijos komisarų ir organizuotų gaujų, išnuodijusių Lietuvą pigiu spiritu ir cigaretėmis, epochos veikėjai. Pasikeitusiomis sąlygomis (narystė Europos Sąjungoje ir NATO) jie primena anekdotą apie vienos linksmos įstaigos naujus baldus ir seną aptarnaujantį personalą. Sako, V.Račkausko ir J.Basalyko draugelis bei partneris Paša (Pavelas Berezuckis) dabar varo prekybą su Kinija - Gariūnai vėl klestės. G.Kirkilas grįžta prie savo iki šiol sėkmingai slėptų ištakų? Ši atkritusi liga, kaip ir kiekvienas recidyvas, įgauna dar bjauresnes formas ir pavidalus. Jau vien todėl, kad anuomet, Adolfo Šleževičiaus laikais, buvo sveika ir stipri opozicija, kuri nenusileido LDDP valdžiai nė per nago juodymą. O dabar? Tėvynės sąjungos vadovybė pasirinko gyvenimą be dogmų ir prietarų. Bet ir be principų ir šventenybių? Dėl milžiniškos Lietuvos atžangos, kai vėl peržengiamos visos leistinos ribos, atsakomybę turi prisiimti ir Tėvynės sąjunga. Arba bent Andrius Kubilius, dėl kurio flirto su G.Kirkilu politinė kairė ir dešinė virto tik žodžių žaismu. Visa paguoda, kad valstybininkų dvaro vyriausiasis rūmininkas Albinas Januška išsisėmė ir pradėjo nuobodžiai kartotis: trukdantis didžiausias Gariūnų priešas patyliukais tremiamas iš Lietuvos lygiai taip pat kaip ir velionis pulkininkas Vytautas Pociūnas. Be abejo, Slovėnija - ne Baltarusija. Tačiau R.Klevečkai patartina dėl viso pikto vengti devinto aukšto.