Remigijaus RAINIO ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Dar prieš kelis dešimtmečius savo nedidelį turgelį turėjo kone kiekvienas mažas miestelis. Nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens čia nuolat kiurksodavo vietos senučiukės ir pardavinėdavo savo darželiuose išaugintas gėrybes. Namų šeimininkės į turgelį dažniausiai užsukdavo nusipirkti saujelės rūgštynių ar ryšelio ridikėlių, gniūžtės salotų ar indelio stiprių tarkuotų krienų. Keičiantis sezonui turgeliuose galėdavai įsigyti ir to, ko beveik niekad nebūdavo valdiškose parduotuvėse: agrastų, serbentų, agurkams raugti skirtų mišinių iš krapų, vyšnių ir krienų lapų bei kitokių greitai gendančių ar vystančių produktų, kuriais prekiauti valstybinei prekybai neapsimokėjo. Dažniausiai šių gėrybių kaina buvo simbolinė - tik 10 kapeikų už ryšulėlį ar stiklinę, o jei pirkdavai daugiau, galėdavai ir nusiderėti. Tik tokiose provincijos turgavietėse anuomet galėdavai nusipirkti ne tik dešimtį namuose auginamų vištų kiaušinių, bet ir rankomis megztas vilnones kojines. Tačiau pirmaisiais Nepriklausomybės metais, kai turgaus prekiautojo profesija tapo prestižiškesnė už universiteto profesoriaus, kampuoti nesubrendėliai "verslininkai" pradžioje "okupavo" visas didmiesčių turgavietes, užversdami jas niekam tikusia kiniškų ar lenkų gamybos produkcija, o jų pasekėjai provincijoje išstūmė iš vietinių turgelių paskutines močiutes.
Babtuose tik dėvėti rūbai
Vis dėlto genami nostalgiškų jaunystės prisiminimų, šaltą, apniukusį ir vėjuotą pirmosios kalendorinės vasaros dienos rytą leidome pasižvalgyti po mažųjų vidurio Lietuvos miestelių turgelius. Į Babtus užsukęs prašalaitis, nepasiklausęs vietinių, turgelio veikiausiai nė nesurastų. Nuo pašalinių akių turgavietę slepia aplinkui stovintys pastatai ir parduotuvėlės. Galbūt todėl joje prekiauja tik vienintelė pensininkė Irena su dukra. Kaip ir galima buvo nuspėti, moteris prekiauja tik dėvėtais rūbais. Irena sako, kad tai vienintelės babtiškius dominančios prekės, nes daržovių daugelis užsiaugina savo sklypeliuose, o didesnius kiekius užauginantys žmonės gabena jas parduoti į netoli esančio Kauno turgus, kur kainos gerokai didesnės. Pastaruoju metu garsėja Babtų gėlių augintojai, tačiau jie klientų dažniausiai laukia savo šiltnamiuose, iš kurių produkciją parduoda urmu. Pasak Irenos, jų turgelis miręs, nes už dėvėtus rūbus gauto pelno užtenka tik susimokėti už pietus. Kiek gyviau prekyba vyksta šeštadieniais, tačiau prie pensijos prisidurti jį tegalinti labai nedaug.
Ariogaloje - agurkų daigeliai
Prekeiviai liaudyje vadinamais "doleriniais" rūbais okupavo ir beveik visą Ariogalos miestelio turgelį, į patį jo pakraštėlį nustūmę kelias agurkų, pomidorų ir kopūstų daigais prekiaujančias moteriškes. Tačiau ir vienų, ir kitų prekėmis mažai kas besidomi, todėl močiutės viena per kitą giria savo daigelius, siūlydamos didžiules nuolaidas, jei viskas bus nupirkta urmu. Už tris agurkų ar pomidorų daigelius prašoma tik lito. Visi daigai skirstomi tik į dvi rūšis: "labai geri lauko" ir "labai geri šiltnaminiai". Beje, "šiltnaminių" agurkų daigų gali nusipirkti gerokai pigiau, nes daugelio šio krašto šiltnamių savininkai jau ne tik juos apsodino, bet ir skina pirmąjį derlių. Tai patvirtino 6 kilometrai už Ariogalos gyvenantis ūkininkas, kurio atsivežtas agurkų maišas sparčiai tuštėjo. Vyriškis teigė, kad dar vakar čia agurkus pardavinėjo po 4 litus už kilogramą, tačiau iš Kėdainių rajono atbildėję konkurentai kainą numušė iki 3,5 lito. Beje, tokia pat agurkų kaina tą dieną buvo ir Kauno Šilainių turguje, kur agurkai kainavo nuo 3,5 iki 4 litų, tačiau čia galėjai pasirinkti kokio tik nori dydžio ar rūšies. Didžiajame Šilainių turguje gausu pomidorų (4-4,5 lito už kilogramą) salotų (0,7 lito už 100 gramų), ridikėlių (0,8 lito už 100 gramų), ir net šviežių braškių. Tiesa, prekiautojai prisipažino, kad braškės atgabentos iš Lenkijos, tačiau 10 litų už kilogramą kainavo ir braškės, prie kurių kainos puikavosi užrašas, jog išaugintos Jurbarke. Šiomis uogomis prekiavęs vyriškis tvirtino, kad braškes tenykštis ūkininkas augina 6 arų plotą užimančiuose šiltnamiuose.
Vis dėlto tikiuosi jūsų pritarimo teigdamas, jog braškės skaniausios, kai sunoksta augdamos lysvėje po atviru dangumi.
Kiekvienai uogai - savas laikas
Kaip ir kiekvienam automobiliui - savas kelias. Tuo mūsų ekipažas įsitikino, kai iš Ariogalos važiuodamas į garsųjį Josvainių pakelės turgelį žvyrkelyje pamatė apsivertusį apynaujį japonišką automobilį "Nissan". Apie jį trypinėjęs rusakalbis linksmuolis tikino esąs Danijos pilietis, toje šalyje gyvenantis jau 15 metų ir į Lietuvą atvykęs audinių ir lapių kailiais prekiaujančios firmos reikalais. Po susitikimo Ariogaloje su vienu iš firmos tiekėjų verslininkas skubėjo į Kėdainius, tačiau posūkyje esą prieš jo automobilį iššokęs šunelis ir lietuviškiems keliams nepritaikytas išnuomotas automobilis tapo nevaldomas bei apsivertė. Nors automobilis gerokai sumaitotas, tačiau "danas" išliko sveikas ir net neįdrėkstas. Geros nuotaikos nepraradęs vyriškis juokavo, jog avarijos metu "Nissan" bagažinė atsilapojo pati ir jis lengvai išsikrovė savo daiktus. Apie autoįvykį verslininkas jau buvo pranešęs policijai ir automobilį išnuomojusiai firmai, todėl dabar ramiai laukė, kol ši jam atsiųs kitą mašiną.
Uspaskicho rojuje
Dar prieš kelerius metus "laukinis" Josvainių agurkų turgelis, susibūręs prie pagrindinio Kėdainius su Cinkiškiais jungiančio kelio, būdavo sausakimšas nuo prekiautojų, tačiau tą dieną čia stovėjo tik du automobiliai, prie kurių savo prekes buvo išsidėstę josvainiškiai Vytautas ir Loreta. Vytautas tikino, kad kitomis dienomis čia susirenka daugiau "agurkininkų", tačiau daugelis jų jau prieš kelerius metus persikėlė prie naujosios "Via Baltikos" magistralės, kuria dabar rieda pagrindinis automobilių, o drauge ir potencialių pirkėjų srautas. Abu pardavėjai už savo agurkus prašė po 3,5 lito už kilogramą, nors neslėpė, kad neparduotą produkciją nuveš prie Kėdainių laukiantiems supirkėjams, kurie už kilogramą temoka du litus. Vytautas tikino, kad eilinis pirkėjas šiemet kilogramą agurkų už vieną litą galės nusipirkti dar negreitai, nes atšalus orams jų augimas gerokai sulėtėjo. Vyriškis sakė, kad po karštojo savaitgalio jis jau ketino išardyti šiltnamius šildančias krosneles, bet, laimei, patingėjo, todėl dabar vėl uoliai skaldo malkas kurui. Prekyba prie kelio nesižavėjo ir Loreta. Moteris piktinosi, jog žiniasklaidos išpopuliarintame "V. Uspaskicho rojuje" kitą darbą susirasti anaiptol nelengva, nes žmonės norėtų ne tik dirbti, bet ir uždirbti. Loreta tikino, kad šventės, kuriose nemokamai mėtomus ledus ir už didelius pinigus perkamus populiarių grupių koncertus daugelis rajono gyventojų mielai iškeistų į kelis papildomus litus prie minimalaus atlyginimo, tėra akių dūmimas ieškant pigaus populiarumo. Moteris sakė, jog yra diplomuota režisierė, baigusi mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tačiau padoraus darbo, kurį dirbdama galėtų išlaikyti savo vaiką, taip ir nesuranda. "Nejau reikės užbaigti dar dvi aukštąsias mokyklas, kad galėčiau įsidarbinti bent valytoja", - nelinksmai šmaikštavo Loreta, neslepianti, jog nėra dabartinio ūkio ministro gerbėja.
Visiškas štilis tvyrojo ir "Kėdainių Gariūnais" vadinamoje kelio, jungiančio Šeduvą su Jonava, atkarpoje ties agurkų sostine. Laukdami agurkų, supirkėjai kantriai trypinėjo prie savo mikroautobusiukų tikėdamiesi vakarop juos supirkti dar pigiau, nes tą dieną agurkų kaina pačių Kėdainių turguje tebuvo vos 2,5 lito už kilogramą. Į Kauną nugabenti perpirkti agurkai pabrangsta kone dvigubai.
Papildomas uždarbis
Pamatę netoli kelio esančiuose šiltnamiuose triūsiantį vyriškį, nuskubėjome pasikalbėti. Susipažinus paaiškėjo, kad Henrikui agurkų auginimas tėra hobis, nes vyriškis turi ir "valdišką" darbą. Tačiau papildomos pajamos iš daržininkystės gaunamos labai nelengvai, nors nuo kiekvieno agurkų krūmelio galima priskinti apie 5 kilogramus agurkų. Tačiau iki tol reikia pačiam užsiauginti daigus, kiekvieną jų atskirai persodinti į šiltnamį, pririšti, o jiems augant nuolat apsukti stiebus bei genėti šonines atžalas. O itin mikliai tai Ispanijos šiltnamiuose abiem rankom darantiems marokiečiams lietuvaičiai toli gražu neprilygsta. O jeigu į šiltnamius įsimes kokia liga, tai visoms svajonėms apie pelną gali drąsiai tarti "amen". Henrikas taip pat nesitiki ankstyvo derliaus, kaip ir ankstyvųjų... vagišių. Pernai į jo agurkus buvo įsisukęs vienas jaunuolis, kurį pavyko nutverti. Paaiškėjo, kad 28 metų amžiaus vyrukas trečdalį savo gyvenimo jau yra praleidęs už grotų. Teisėsaugos pareigūnų akivaizdoje jis įsipareigojo uoliai saugoti Henriko šiltnamius, tačiau budriu sargu pabuvo tik vieną naktį. Tiesa, daugiau tą vasarą agurkų vogti niekas nebebandė.
Vandžiogaloje bus turgelis
"Via Baltikos" pakelėse nuo Kėdainių iki pat posūkio į Vandžiogalą tą dieną matėme tik vieną prekiautoją daržovėmis, nepabūgusį nei šalčio, nei protarpiais dulkiančio lietučio. Veltui ieškojome turgelio ir Vandžiogaloje. Jos seniūnas Petras Balčiūnas teigė, kad agurkų, pomidorų, salotų ir ridikėlių beveik visi miestelio gyventojai užsiaugina patys, o pieną, grietinę ir kitus pieno produktus karves laikantys vandžiogališkiai norintiems jų įsigyti kaimynams pristato tiesiog į namus. Vietiniai gyventojai pageidauja, jog miestelyje būtų prekiaujama dėvėtais rūbais, todėl retkarčiais užklystantiems pardavėjams leista juos pardavinėti aikštėje prie bažnyčios. Pradžioje ketinta už tai imti nedidelį mokestį, tačiau paaiškėjo, kad Vandžiogaloje nėra nė vieno banko filialo, tad tuos mokesčius būtų galima sumokėti tik Kaune. Tai prekeiviams itin nepalanku, todėl ketinimo atsisakyta. Vis dėlto savo turgelį Vandžiogala ateityje turės. Seniūnija jau ruošia jo projektą, tačiau kol kas jo įgyvendinimas atsimuša į lėšų stygiaus sieną, todėl nemažas šiltnamių savininkų būrys savo išaugintas gėrybes kol kas linkę vežti į Kėdainius.
