Boleslovas DAČIULIS
Mes daug ką turime: ko reikia ir nereikia,
Net tai, ko ir kapuos gal nereikės.
Bet tas turėjimas mus teigiamai paveikia,
Todėl, žmogau, turėjimą renkies.
Mes turime ir "šmikių" ir "tulpinių",
Ir "gaidjurgių", ir netgi "daktarų" -
Šioje margoj lietuviškoje pynėj
Daugiau blogųjų ir mažiau gerų.
Mes turime žmonių reprezentuotų,
Šiukšlynuos irgi turime žmonių,
Mes turime pėsčiųjų ir ratuotų,
Ir angelais pavirtusių velnių.
Mes turime vaikų ir net vaikaičių,
Kai kas dar turime pačias geras,
Bet viskas mūsų amžiuj greitai keičias -
Kas ieško, ką nors nauja susiras.
Mes turime ir valdžią, ir idėjų:
Paimti daug ir dingti lyg rūkuos.
Ir laukiam dešimt litų pasidėję -
Gal gegė milijoną iškukuos?
Turėdami vis ieškom lyg pasiutę
Dar nors vienos turėjimo skylės,
Prabėgdami užkliūnam pas Zosiutę
Tikėdamies, jog Julija tylės...
Dėl tos naudos ne vienas vis aukojas,
Net cypėn kartais sėdasi kai kas...
Kai saugomės kiaurai sušlapti kojas,
Mes smarkiai susipurvinam rankas.
Mes turime, turėjom ir turėsim -
Atimti niekas niekad negalės.
Nebent tada, kai ant lentos gulėsim
Ir mūsų norai šalimais gulės.
