Už kelių žmonių nužudymą bei kitus sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos kalėti nuteisti Panevėžio "tulpiniai" skundžiasi tapę nesąžiningo teismo aukomis ir dėl to kaltina visus savo proceso dalyvius - nuo prokurorų iki liudytojų bei advokatų.
Apeliacinio teismo posėdyje, kuriame antradienį pradėti nagrinėti jų skundai, Virginijus Baltušis (37 m.), Algimantas Vertelka (43 m.), Audrius Andrušaitis (36 m.) prašė apkaltinamąjį Vilniaus apygardos nuosprendį panaikinti ir juos išteisinti.
2003 metų spalio 31 dieną paskelbtu nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas panevėžiečius apkaltino pasikėsinus nužudyti gaujos narį Virginijų Marščionką ir vėliau įvykdžius jo žmogžudystę, taip pat nužudžius verslininkus Danutę ir Julių Džiuves. Pripažinęs buvusius "tulpinius" ypač pavojingais visuomenei, teismas juos nuteisė kalėti iki gyvos galvos, bausmes atliekant kalėjime.
Jų bendrininkas Dainius Skačkauskas (37 m.) už nusikaltimų slėpimą bei policijos pareigūno vardo pasisavinimą nuteistas kalėti 2 metus, tačiau bausmės vykdymas metams atidėtas. Jis vienintelis nėra padaręs sunkių nusikaltimų, be to, sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais, padėdamas tyrimui.
Vos prasidėjus Apeliacinio teismo posėdžiui, V. Baltušis pareiškė nušalinimą Generalinės prokuratūros prokurorui Artūrui Urbeliui, skųsdamasis, kad šis prokuroras bando jam suversti kaltę už nepadarytus nusikaltimus ir atmetinėja visus jo prašymus. V. Baltušio prašymą nušalinti prokurorą palaikė ir A. Andrušaitis su A. Vertelka. Pasak A. Vertelkos, "toks prokuroras negali dalyvauti nagrinėjant bylą, kadangi turi išankstinį nusistatymą prieš kaltinamuosius".
Teisėjų kolegija šį prašymą atmetė nurodydama nesant objektyvių duomenų, kad prokuroras A. Urbelis pažeidė kaltinamųjų teises.
V. Baltušis teismui skundėsi ir savo advokatu, kuris esą nekreipia dėmesio į jo sunkią dvasinę būseną ir neužtikrina teisių į gynybą. Teisėjams teko ne kartą stabdyti V. Baltušį, kuris dažnai leisdavosi į jausmingus pasakojimus apie savo dvasines kančias.
Apeliaciniuose skunduose visi trys nuteistieji įrodinėja esą neprisidėję prie tų nusikaltimų, kuriuos jiems priskyrė Vilniaus apygardos teismas. Jų žodžiais, apkaltinamajame nuosprendyje nėra objektyvių kaltės įrodymų, o iš matymo pažįstamas D. Skačkauskas tiesiog apšmeižė kitus teisiamuosius, siekdamas pats išsisukti nuo bausmės.
