Vagišius parduotuvėje daugiau nesirodo...
Viešvilėje (Jurbarko raj.), parduotuvėje "Kaskalniai 2", jau kuris laikas pardavėja dirba Edita Navickienė. Nedidukėse patalpėlėse yra visko, ko širdis geidžia, tačiau pirkėjų srautas nedidelis... Ne pašalpų mokėjimo metas?
- Turbūt net neįsivaizduojate, kaip skursta kaimo žmonės - už ką jie pirks?! Populiariausios prekės - duona, batonas, aliejus. Galima sakyti, jog spirgučiai - deficitas, juos greitai išperka. Dauguma pirkėjų - skolininkų sąraše, nes, neturėdami pinigų, duoną ima skolon - kol sulauks atlyginimo, pensijos ar socialinės pašalpos.
- Bet turbūt pakanka ir tokių, kurie už paskutinius grašius pageidauja degtinės? Kas jūsų krašte geria daugiau - moterys ar vyrai?
- Svaigalų mėgėjų turbūt netrūksta visoje Lietuvoje, jų apstu ir pas mus. Degtinę perka pigiausią, dažniau - į plastmasines "pūsles" supilstytą alų. Kas geria daugiau? Reikia gerai pagalvoti... Kol kas gal dar vyrai, bet moterys juos jau baigia prisivyti...
- O ar tarp pirkėjų pasitaiko vagišių?
- Viešvilėje gimiau ir užaugau, visus gyventojus pažįstu, todėl ir nebijau, kad apvogs. Tačiau su profesinės mokyklos moksleiviais - sunkiau. Vienąkart į parduotuvę užsuko grupė jaunuolių - iškart pajutau, kad jie kažką rezga. Staiga žvilgteriu į prie durų pastatytą ledų šaldytuvą - ogi vienas jaunikaitis - kaip lėlė aprengtas! - jau slapčiomis atvėręs dangtį ir spėjęs ištraukti ledų porciją! Nagi, riktelėjau, greičiau padėk ledus į vietą! Tas su ledais - pro duris. Aš - vytis.
Vagišius ant laiptų pargriuvo, bet nors ir bandžiau sugauti, paspruko. Negana to, nedorėlis man dar į koją įspyrė - baisi mėlynė liko!
Vagies draugeliams taip ir pasakiau: arba tegu jis greitai ateina ir susimoka, arba bus blogai. Tikrai nenutylėsiu, kreipsiuosi į direktorių, vagį atpažinsiu! Ir policijai perduosiu!
Po kokios valandos vagišius pasirodė. Įslinko vidun, ištiesė 2 litus ir vos ne verkdamas išlemeno: "Teta, neikit į mokyklą. Atsiprašau, nepykit..." Būtum, sakau, duonos kepalą stvėręs - kitas reikalas. Be to, kam, paklausiau, tu man spyrei? O tas: "Negalvojau, kad vysitės... Niekam, teta, nesakykit - kai praneš tėvams, susinervins". O aš, sakau, manai, nesusinervinau? Tikrai, pagrasinau, nenutylėsiu. Tada jis iškart persimainė ir įžūliai iškošė pro dantis: "Nu tu, pyz... , palauk! Sutems, eisi namo - patykosiu!" Ir dingo iš parduotuvės.
Nesu bailė, bet tokie žodžiai suglumino. Va tau ir atsiprašymas... Niekam nieko nesakiau, bet daugiau tas jaunikaitis parduotuvėje nesirodo...
Kalbino Virginija GRIGALIŪNIENĖ
