Kur vartai, ten ir žiurkės lenda
Po savivaldybių reformos panaikinus Marijampolės rajoną ir įkūrus savarankišką Kalvarijos savivaldybę, nebeliko buvusios Marijampolei pavaldžios Kalvarijos nuovados. Vietoje jos įsteigtas Kalvarijos policijos komisariatas. Korespondentė Irena Zubrickienė kalbino įkurtuvių nuotaikomis tebegyvenančios įstaigos vadovą komisarą Romą Kubilių (43 m.).
- Pastaruoju metu vadovavote Marijampolės apskrities Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybai, turite daug operatyvinės informacijos, kaip sakoma, iš veido pažįstate ne vieną rimtą nusikaltėlį, tačiau daug kam gana netikėtai "nutūpėte" nedideliame mieste, į kurį kasdien važinėjate iš Marijampolės. Ar nesigailite galbūt skuboto žingsnio?
- Nebent jaunystės gaila. Gerai ten, kur mūsų nėra. Vienoje vietoje užsisėdėti penkerius metus - man jau daug. Reikia judėti. Be to, esu jau per senas paskui banditus lakstyti. O ir Kalvarijoje, Lietuvos ir Lenkijos pasienio mieste, žinau, bus ką veikti. Sakoma, kur vartai, ten ir žiurkės lenda. Mūsų komisariatas tam ir sukurtas, kad tų "žiurkių" būtų kuo mažiau. Anksčiau čia retai kada patruliuodavo Kelių policijos ekipažai, o atokesnių kaimų gyventojai ir apskritai kažin ar kada matė gyvą policininką prie savo namų, jeigu juose nieko neatsitiko. Dabar, kai visur katastrofiškai stinga darbų, ne vienas kalvarijietis stengiasi neleistinai užsidirbti iš "sienos problemų" - paprašytas slepia savo sodyboje kontrabandininkų krovinius, nelegalius migrantus, suteikia pastogę prostitutėms ir jų darbdaviams. Bedarbiams iš to nubyra, o policija priversta nesnausti.
- Minėjote, kad kurį laiką Kalvarijos policijos komisariatas tilpo jūsų lagaminėlyje...
- Taip, kol tvarkėme visus "popierius"- registravimus, prirašymus, nurašymus, paskyrimus ir panašiai. Komisariate yra dvigubai daugiau darbuotojų nei buvo nuovadoje, tačiau kadrų problemos nebuvo, nes po savivaldybių reformos nemažai žmonių "atliko" nuo Marijampolės policijos komisariato. Problema - patalpos. Dirbame ne tik kabinetuose susigrūdę, bet ir koridoriuose - kur reikiamu momentu yra vietos. Mano paties darbo vieta - stalas kabinete kartu su dar keturiomis tarnybomis. Kita problema - pinigų ir transporto stygius. Tiesa, turim, kaip aš sakau, antikvarinio transporto, bet jis, kaip muziejinė retenybė, netinkamas važinėti. Subirusius automobilius pareigūnai patys remontuojasi "susimetę" pinigų, kad tik gyventojai jaustų naujojo komisariato privalumus. Baldai taip pat seni, kai kurie jau buvę nurašyti - iš kino teatro, buvusio technikumo, iš Vidaus reikalų ministerijos sandėlių. Dar daug ko trūksta - spausdinimo mašinėlių, jau nekalbant apie kompiuterius, filmavimo aparatūros. Turim tik vieną greičio matavimo prietaisą, o alkotesterio ir visai neturim - įtartinus vairuotojus vežam į Kalvarijos ligoninę. O štai ką tikrai turim - tai perimtas senas skolas.
- Tai ar verta buvo kurti komisariatą tinkamai neparuošus "dirvos"?
- Atsakysiu taip: norėjom kaip geriau, o išėjo - kaip visada. Na, kita vertus, policija šiame krašte priartėjo prie paprasto žmogaus, ir nors dar esame nepajėgūs užbėgti nusikaltimams už akių, bet paskui nusikaltėlius bėgti spėjame.
- Dėkoju už pokalbį.
