Ir jokios čia mistikos
Aurelija Žutautienė
Banko "Snoras" Marijampolės filialo direktorių Valių Vencių pastaruoju metu neretai galima sutikti varstantį Kybartų miestelio (Vilkaviškio raj.) policijos pastato duris. Bankininkas viliasi kurią nors dieną čia išgirsti džiuginančią naujieną, liudijančią nors mažutę policijos pergalę prieš siautėjančius nusikaltėlius. Apie tai su minėtos akcinės bendrovės filialo direktoriumi kalbėjosi "Akistatos" korespondentė.
- Jūs manote, kad dažnai aplankydamas Kybartų policininkus, tarsi laikytumėte už virvutės, paskatinsite juos žūtbūt surasti "Snoro" turtą Kybartuose sužalojusius asmenis?
- Ne, nemanau, kad mano rūpestį reikėtų laikyti spaudimu. Aš tik nuolat domiuosi, ar įvykio tyrime nėra naujų poslinkių, ir kartu parodau, kad nesu abejingas nusikaltėlių veiklai. Kaip paaiškinti tai, kad jau net tris kartus (vos ne kas mėnesį) Kybartuose išdaužytas mūsų pastatėlio vitrinos stiklas, sugadintas reklaminis stendas? Mūsų filialui priklauso aštuoni skyriai, bet problemų iki šiol turėjome tik Kybartuose. Nė vienas iš trijų kartų nebuvo išaiškintas. Manau, kad tai neturinčių kur savo energiją išlieti bei apie pasekmes negalvojančių, svetimo turto nevertinančių chuliganų darbas. Jie nuotykių ieško naktimis. Du kartus įvykio liudininkais tapo netoliese įsikūrę gaisrininkai - nusikaltėliai to net nepaiso.
- Pastaruoju metu atokesnėse rajonų vietovėse policijos darbuotojų etatų mažinama panašiai taip, kaip ir mažinama (taupymo sumetimais) policijai skiriamų lėšų, o jūs kalbate apie teisėsaugininkų ir teisėtvarkininkų pajėgų didinimą...
- Manau, kad toks taupymas šioje srityje prie šviesesnio gyvenimo tikrai neprives. Juk nusikalsti linkę asmenys puikiai žino silpnąsias policijos darbo grandis ir stengiasi tuo pasinaudoti. O dar žinant, kad Kybartai - pasienio miestelis, čia mažinti policijos pajėgas, manau, tikrai neprotinga. Juk turbūt galėtų dar dažniau kybartiškiams padėti Vilkaviškio ir kitų netolimų vietovių policininkai. Juk patys policininkai pasakoja, kad nusikaltėliai Kybartuose visai įsisiautėjo - vien rugpjūčio pradžioje per kelias naktis apiplėšė kelias parduotuves. Negi prieisime iki to, kad, apleidę tiesioginius savo darbus, patys būsime priversti spęsti spąstus nusikaltėliams, gaudyti juos ir daryti savo teismus.
- Gal karšta vasara kalta? Gatvėmis slankiojantiesiems sausas karštis visai protus sumaišo ir gundo bet kokia kaina "užsidirbti"?
- Turbūt nei vasarą kaltinti čia reikia, nei kokiais prietarais ar mistikos ženklais nusikaltėlių darbelius aiškinti. Bent aš jokiais prietarais netikiu. Štai visi sako, kad trylika - nelaimingas skaičius. Man jis - atvirkščiai - laimingas: vedžiau mėnesio 13 dieną, dukra gimė 13 dieną, darbą čia pradėjau taip pat 13-ąją. Paaiškinti, kodėl nusikaltėliai siautėja, turbūt galima tik vienaip: jeigu jie lieka neišaiškinti ir nenubausti, tai patys savo akyse paauga - tarsi būtų paskatinti, palaiminti naujiems darbeliams!
- Ačiū už pokalbį ir stiprybės nenuleidžiant rankų.
