Gyventojai nuolat skundžiasi policija. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nusikaltimų tyrėjai priversti dirbti tai, ką pagal įstatymus turėtų dirbti prokurorai. Negana to, jie apkrauti dar ir "popieriniu" darbu, kuris dažnai visai nėra būtinas.
Dar 2006 metais Vidaus reikalų ministerijoje atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė policijos tyrėjų atlieka darbus, kurie pagal įstatymus priskirtini prokurorams. Ikiteisminių tyrimų įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas sakė, kad tyrėjams jau daugiau kaip 4 metai tokia tvarka įprasta. "Iš savo patirties, kai dirbau tardytoju, galiu pasakyti, kad tokiems darbams sugaištama apie 30 proc. darbo laiko", - sakė V.Bakas.
Pagal dabar galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, prokuroras yra baudžiamosios bylos šeimininkas, o tyrėjas - tik vykdytojas. Policijos pareigūnas, remiantis įstatymu, privalo atskleisti, kas įvykdė nusikaltimą, ir surinkęs pradinę medžiagą atiduoti ją prokurorui. Procesinius sprendimus priimti ir bylos medžiagos analizę atlikti turėtų prokuratūros. Vis dėlto realybė kitokia.
Tyrėjai priversti rašyti nutarimus skirti kardomąsias priemones, prašymus teismui dėl šių priemonių skyrimo, rengti procesinius dokumentus dėl civilių ieškinių ir jų užtikrinimo. Tyrėjai patys rašo ir dokumentus dėl nuosavybės teisių apribojimo, kitų procesinių prievartos priemonių skyrimo. Profesinės sąjungos atlikta socialinė policijos pareigūnų apklausa rodo, kad tik 17 proc. prokurorų visada ir 31 proc. dažnai patys priima reikiamus sprendimus. 44 proc. šiuos jiems įstatymu pavestus darbus atlieka retai, o 8 proc. visai jų neatlieka. Papildomu darbu apkrauti tyrėjai negali viso darbo laiko skirti jiems patikėtai funkcijai - atskleisti nusikaltimus. Taip nukenčia policijos darbo kokybė, o prokurorai irgi negali tinkamai atlikti savo darbo - vertinti ir analizuoti bylą bei užtikrinti tinkamą valstybinio kaltinimo palaikymą teisme.
Pasak V.Bako, jis negali vienašališkai kaltinti ir prokuratūros. Šiuo metu Lietuvoje penkiems prokurorams tenka vienas padėjėjas. Prokurorų padėjėjai turėtų talkinti prokurorams rašant procesinius sprendimus, o priėmęs sprendimą prokuroras turėtų tik patikrinti padėjėjo darbą ir užrašyti rezoliuciją. Tačiau padėjėjų trūksta. Teisės mokslus baigusiems absolventams padėjėjų darbas tėra tik kaip tarpinis laiptelis į prokuroro postą.
Kurioziškiausia situacija būna tada, kai prokurorai net nepasivargina rašyti kaltinamojo akto. Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad baigus bylą prokuroras gali pareikalauti iš tyrėjo ataskaitos. Jai keliami reikalavimai yra kone tokie patys kaip kaltinamajam aktui. Nurodyta, kad ji turi būti trumpa ir apimti bylos esmę. Neretai rokurorai tik pakeičia ataskaitos pavadinimą į "kaltinamasis aktas" ir siunčia ją teismui.
Kaip išvadose teigia profesinė sąjunga, tyrėjų nuolat atliekami jiems nepriklausantys darbai gali reikšti arba tai, kad tyrėjams trūksta žinių apie baudžiamajame procese dalyvaujančių institucijų kompetencijų ribas, arba jie tiesiog susitaikė su jau daugiau kaip 4 metus vyraujančiu iškreiptu darbų pasidalijimu.
