Remigijus RAINYS
- Vaikai privalo laidoti savo tėvus, o ne atvirkščiai, - sunkiai tvardydama raudą, kalbėjo šiemet 80 metų jubiliejaus sulauksianti Kaltanėnų ( Švenčionių r.) gyventoja Vanda Gogelienė. - Mūsų sūnui Algimantui gyvenime nesisekė, tačiau su vyru Alfonsu tikėjomės, kad nors senatvėje galėsim pasikliauti jo pagalba. Ir štai jo jau nebėra. O mums, aštuoniasdešimtmečiams, dar nežinia, kiek teks laukti savo eilės.
Iki pat pensijos vietos pašto viršininke dirbusi senolė ir sunkiai vaikščiojantis jos vyras mirties dar nesišaukia, nes puikiai supranta, kad tuomet jų jauniausiąja dukra Ritute, po gydytojų klaidos tapusia invalide dar vaikystėje ir dėl to nesikeliančia iš lovos daugiau nei 40 metų, teks rūpintis Švenčionyse dirbančiai dukrai Nijolei. O tokios naštos užkrauti pirmagimei senoliai Gogeliai tikrai nenori.
Vanda labai džiaugėsi, kai iš armijos sugrįžęs Algimantas susirado darbą tuometiniame Utenos "Trikotažo" susivienijime, sukūrė šeimą, gavo butą ir su žmona laimingai augino dukrą bei sūnų. Tačiau pasikeitus laikams vyriškis tapo bedarbiu ir kito darbo Utenoje nebesusirado. Dėl to kildavę nuolatiniai vaidai su žmona tapo skyrybų priežastimi, o vėliau Algimantui teko stoti prieš teismą ir už alimentų nemokėjimą. Kaip dalinę kompensaciją A. Gogelis žmonai paliko butą ir prieš trejus metus į tėvų namus Kaltanėnuose sugrįžo teturėdamas tik gerokai padėvėtą automobilį "Audi 80". Tačiau mažame miestelyje darbą susirasti dar sunkiau nei Utenoje, nors Algimantas jo veikiausiai ir neieškojo, nes per tą laiką nepasirūpino net deklaruoti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje. 48 metų vyriškis nuobodžias dienas leido talkindamas tėvams namų ruošoje ar susitikinėdamas su senais ir naujais bičiuliais. Pasak Vandos, šie netruko pastebėti, jog nuolankaus būdo Algimantas lengvai pasiduoda svetimai įtakai, ir pradėjo jį dažnai kviesti į bendras išgertuves. Itin dažnai į Gogelių kiemą užsukdavo Algimantui kone į tėvus tinkantis buvęs kultūros namų direktorius ir muzikos mokytojas Mečislovas Dešukas (66 m.) bei pastaruoju metu pas tėvus Oškinių kaime glaudęsis padauža Artūras Bamaniūnas (25 m.). Vyrai atsinešdavo po "bambalį" ar net kelis stipraus alaus ir, pasiskynę užkandai obuolių nuo kieme augančio medžio, išsivesdavo Algimantą gerti į netoliese esantį turgelį ar į prie kryžkelės veikiančią šašlykinę, kur prie jų dažnai prisidėdavo būrelis sugėrovų. Tėvų iš jų gaunamų pensijų išlaikomas A. Gogelis savo vaišintojams atsilygindavo vežiodamas juos savo "audine". Kartais kur nors pavažiuoti prireikdavo kartą jau teistam už pakartotinį vairavimą neblaiviam M. Dešukui, o kartais tekdavo į vėlyvą žūklę vežti A. Bamaniūną ir jo draugelius. Artūras anksčiau jau baustas už brakonieriavimą, o jam iškelta baudžiamoji byla už chuliganizmą buvo nutraukta šalims susitaikius. Pasak vietinių gyventojų, pastaraisiais metais žuvų gerokai pagausėjo ne tik prie Kaltanėnų esančiame Žeimenyje, bet ir beveik visuose kituose šiose vietose gausiai miškuose besislapstančiuose ežeruose. O drauge gerokai padaugėjo mėgėjų ne tik užmesti savo tinklus, bet ir slapčia iškratyti svetimus. Žinia, jog džiovinta ar rūkyta žuvelė prie alaus tinka net labiau nei delikatesinė dešra. Galop Algimantas ėmė slapstytis nuo savo sugėrovų ir tėvų prašydavo pasakyti, kad jo nėra namie. Tačiau šie sugebėdavo jį užklupti, vos tik vyriškis kokiu nors reikalu išeidavo iš namų. Teisybės dėlei reikia pabrėžti, kad surišto A. Gogelio į išgertuves tempti nereikėdavo ir per prievartą alaus į gerklę jam niekas nekliukindavo, tačiau vyriškis visuomet nakvoti sugrįždavo į tėvų namus.
Nepageidaujamo susitikimo A. Gogeliui išvengti nepavyko ir tą kartą, kai jis iš namų išėjo su bidonėliu pienui. Senieji Gogeliai karvės šerti jau nebeįstengia, todėl pieno jiems įpildavo tame pat miestelyje gyvenanti dukra. Tačiau Artūrą ir Mečislovą sutikęs Algimantas tą dieną atsidūrė kalvelėje už jau minėtos šašlykinės, kur, susėdusi ant kažkieno čia sumestų statybinių blokelių, kompanija gėrė alų. Tą dieną dirbęs barmenas vėliau tvirtino, kad po kurio laiko vyrai išėjo, tačiau prieš devynioliktą valandą M. Dešukas ir A. Gogelis sugrįžo. Mečislovas išprašė skolon butelį degtinės ir drauge su Algimantu vėl užkopė į pamėgtą vietą ant aukštumėlės. Vėliau sugėrovai dar paprašė supjaustyti kokį agurką ir barmenas jiems nunešė įvairios užkandos. Ar į kompaniją sugrįžo ir A. Bamaniūnas, šašlykinės darbuotojas tikina nematęs, nes tą vakarą lankytojų nebuvo ir jis netrukus išvyko su reikalais.
Kitą rytą siauru keleliu į darbą skubėjęs Kaltanėnų seniūno pavaduotojas Gintautas Varnas gal už 50 metrų nuo šašlykinės, netoli Žeimenos kranto, pastebėjo iš prie pat tako augančių žolynų kyšant kažkieno kojas. G. Varnas vyriškio veido nematė, nes šį slėpė tolėliau suvešėjusios dilgėlės. Kad žmogus dar gyvas, Gintautas suprato iš jo kriokimo ir keistai trūkčiojančio pilvo. Seniūno pavaduotojas iškvietė greitąją pagalbą ir sulaukė vos už dešimties minučių atskubėjusių medikų, kurie komos ištiktą A. Gogelį skubiai nuvežė į Švenčionių ligoninę. Tačiau tos pačios dienos vakarą sunkią galvos traumą patyręs vyriškis mirė taip ir neatgavęs sąmonės. Teismo medicinos ekspertui nustačius, jog A. Gogelį mirtis ištiko nuo smūgio į galvą po kietuoju smegenų dangalu išsiliejus kraujui, kaip įtariamieji buvo sulaikyti M. Dešukas ir A. Bamaniūnas. Apklausos metu pastarieji neigė mušę Algimantą, tikindami, kad jį paliko prie statybinių blokelių ir daugiau nebematė. Sulaikytieji bandė spėlioti, jog A. Gogelis galėjo pats nukristi ant betoninių ruošinių ir mirtinai susižaloti. Tad pareigūnai įtariamųjų porelę pasiuntė sostinės ekspertams, kurie turėjo nustatyti, ar ant jų rankų ir kūnų nėra muštynėms būdingų pėdsakų. Su teisėsaugininkais vis dar nelinkusiems bendrauti įtariamiesiems pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo, o kardomoji priemonė jiems bus parinkta pasibaigus sulaikymo terminui. A. Gogelio motina Vanda sakė, jog jei paaiškės, kad prie sūnaus mirties nagus prikišo ir Artūras, tai įtikės, jog blogi polinkiai persiduoda iš kartos į kartą. Mat A. Bamaniūno senelis kadaise taip pat buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už žmogžudystę. Kalbama, jog vienas vietinis žmogelis užtiko tuomet dar tik būsimą Artūro senelį žiemą knibinėjantis prie jo į eketes įleistų "šniūrų" žuvims gaudyti ir šis jį mirtinai sužalojo peikena ledui kirsti.
Beje, šašlykinė, prie kurios nutiko šie įvykiai, jau paženklinta mirties spaudu. 2001 metų vasarą į ją įsibrovusi iš anksto susitarusi grupė nenaudėlių mirtinai sumušė šašlykinėje budėjusį sargą Stanislovą Algirdą Guobį. Įsibrovėliai, tarp kurių buvo ir dvi merginos, tuomet pagrobė įvairių vertybių už daugiau nei 3 000 litų. Pareigūnai išaiškino šį nusikaltimą ir sulaikė įtariamuosius Dmitrijų Vabalą, Ingą Arlauskaitę bei Ingą Poliščiuk. Dar dviejų šios grupės narių, kažkokių Sergejaus ir Igorio, asmenybių nustatyti nepavyko. Manoma, jog jiedu tuoj po nusikaltimo paspruko į užsienį. Tačiau sulaikytoji trijulė buvo nuteista. D. Vabalas su Vilniaus apygardos teismo jam paskirta bausme nesutiko ir skundė ją visose įstatymais numatytose instancijose. Teismų maratonas galiausiai pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kurio Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pernai rudenį nutarė Dmitrijaus Vabalo skundą atmesti ir paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo teisiamajam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
