Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Tragiškai pasibaigusi šešiolikmečio Pagervės kaimo (Biržų rajonas) gyventojo Gintaro K. ir daugiau nei du kartus vyresnės moters - 35 metų Lolitos Alešienės meilės istorija sukrėtė ne tik jų artimuosius, bet ir daugelį vaikino visai nepažinojusių žmonių. Kodėl vieną pavakarę devintos klasės mokinys užsinėrė mirties kilpą, lieka paslaptis. Didžiulę širdgėlą išgyvenantys tėvai, iš Anglijos ką tik parvykęs brolis, giminaičiai priversti spėlioti ir svarstyti įvairias versijas. Jeigu vieni kaltina jaunuolį paviliojusią moterį, tai kitiems atrodo, jog vaikinukas tiesiog nepajėgė susidoroti su jį užgriuvusiais sudėtingais gyvenimo išbandymais. Nors Gintaras nebuvo vienišas, tačiau dėl pernelyg uždaro būdo neatskleidė savo išgyvenimų ir nesulaukė rimtos pagalbos iš šalies - artimųjų, draugų...
Meilė trukdė mokslams
Kad nuo pernykštės vasaros Gintaras pradėjo artimai bendrauti su dviem dešimtmečiais vyresne ištekėjusia moterimi - žinojo ne tik jo tėvai. Po seniūniją pasklidę gandai netrukus pasiekė ir Medeikių pagrindinės mokyklos, kurioje mokėsi vaikinas, pedagogų ausis. Nors ši žinia juos šokiravo, mokyklos vadovai puikiai suvokė, jog visų pirma - tai moksleivio tėvų reikalas, ir neskubėjo kištis... Juo labiau, jog minėta šeima buvo tvarkinga, taigi, ir pajėgi pati išspręsti iškilusias problemas. Minėtos mokymo įstaigos direktorės pavaduotoja Laimutė Klemkienė pripažino, jog Gintaras buvo nepriekaištingo elgesio, gana ramus mokinys, tačiau vyresnėse klasėse jis darėsi vis labiau uždaresnis, ėmė tolti nuo klasės gyvenimo, mažiau dalyvaudavo įvairiuose renginiuose. Vaikinukas padėdavo tėvams atlikti įvairius ūkio darbus, kurių kaime niekada netrūko, gal todėl buvo labiau subrendęs ir sustiprėjęs fiziškai nei jo bendraamžiai. Pradėjęs mokytis devintoje klasėje (Gintarui 16 metų suėjo pernykštį spalį), jis ėmė vis dažniau praleidinėti pamokas. Tada vaikinas jau buvo pažįstamas su medicinos felčere gyvenančia už keleto kilometrų. Gintaro namuose apsilankę mokyklos vadovai įkalbinėjo vaikiną tęsti mokslus, patarė sukaupti jėgas ir kaip nors baigti 10 klasių, įsigyti kokią nors specialybę. Šiuos vizitus pedagogams teko pakartoti, nes vaikinas, ramiai pažadėjęs lankyti mokyklą, joje pasirodydavo retai. Gintaras vis nurodydavo įvairias nelankymo priežastis - tai buvo nusideginęs ranką, tai tikino einąs padirbėti pas ūkininkus, nes labai norėjo turėti savo pinigų. Vėliau jis įsigijo mobilųjį telefoną. Galiausiai pernykščio lapkričio pabaigoje mokyklos direktorė paskelbė įsakymą, kuriuo leido Gintarui mokytis savarankiškai ir nustatytu laiku atvykti atsiskaityti. Jis sąžiningai laikėsi šio įsakymo ir buvo beveik atsiskaitęs už visus pirmojo semestro dalykus.
Tėvai bijojo keršto
Kadangi kalbos dėl draugystės su žymiai vyresne moterimi nesiliovė, mokyklos direktorės pavaduotoja, priklausanti Seniūnijos prevencinei grupei, nusprendė vis dėlto pasikalbėti su vaikinuko tėvais. Apsilankiusi jų namuose, pedagogė pasiūlė atkreipti dėmesį į gana neįprastus sūnaus ir Lolitos santykius. Nors tėvai sakė tokiai draugystei nepritarią ir norį, kad ji iširtų, užsiminė, jog nieko negalį padaryti. Jie sakė girdėję, jog minėta moteris yra gana kerštinga, ūmaus būdo, tad esą gali ką nors iškrėsti... Beje, pokalbiui į mokyklą pedagogai buvo išsikvietę ir pačią L. Alešiūnienę. Ši moteris tikino Gintarą nuoširdžiai globojanti, juo besirūpinanti todėl, kad jam labai trūksta meilės, šiltų santykių, kad jo niekas nesupranta ir nemyli... Tiesa, L. Klemkienė ir jos kolegės buvo susidariusios nuomonę, jog Gintarą tėvai mylėjo ir juo pakankamai rūpinosi.
Savo vyrą išdavė du kartus
Vietinių gyventojų teigimu, L. Alešiūnienė kartu su vyru ir dviem vaikais Skultiškių kaime apsigyveno maždaug prieš šešerius metus. Iš pradžių ši šeima buvo laikoma pavyzdžiu kitiems. Pirmiausia galbūt todėl, jog sutuoktiniai labai rūpestingai prižiūrėjo savo sodybą, ją visaip puošė ir puoselėjo. Aplinkiniai buvo įsitikinę, jog santykiai gražiai klostosi ir tarp sutuoktinių. Tuo metu Lolita dirbo kaimo medicinos punkte felčere, jos vyras buvo užsiėmęs daugybę darbų. Netrukus kaime ėmė sklisti kalbos, jog jauna moteris pradėjo draugauti su neseniai iš įkalinimo įstaigos grįžusiu vyruku. Lolitos vyras dėl to labai pyko, bendras šeimos gyvenimas pradėjo stipriai braškėti. Lolita vis dėlto sugebėjo nutraukti draugystę su buvusiu kaliniu ir susitaikė su vyru. Deja, šeimos gyvenimas į ankstesnes vėžes jau nebegrįžo. Sodybai jau nebuvo skiriama tiek dėmesio, kiek anksčiau...
Pernykštę vasarą Lolita ėmė rodyti dėmesį netoliese gyvenusiam Gintarui. Nors jam ėjo tiktai šešiolikti metai, kresnas, stipraus sudėjimo vaikinas atrodė vyresnis. Negalėdamas ilgiau kęsti iš naujo sklindančių nemalonių apkalbų, L. Alešienės vyras pasiėmė keturiolikmetį sūnų ir išvyko gyventi į Vabalninką. Su žmona liko septynmetė dukra... Beje, svetimus vyrus greitai pamilstančios moters sutuoktinis pasižymėjo ne tik darbštumu, bet ir tvirtu charakteriu. Kai dar jo žmona draugavo su kaliniu, vyrai siūlydavo jį gerokai pamokyti, primušti, tačiau Lolitos vyras atsakydavo, jog niekur neis ir nieko neauklės, nes nenorįs gadinti savo reputacijos...
Metų skirtumas - ne kliūtis
Su šiuo metu Biržų greitosios medicinos pagalbos stotyje felčere dirbančia Lolita anksčiau kalbėjosi ir Parovėjos seniūnijos darbuotojos. Į priekaištus, jog pasirinkusi pernelyg jauną draugą, įsimylėjėlė atsakė, jog žino gana daug porų, tarp kurių yra didelis metų skirtumas, tačiau jos gyvena gana gražiai, puikiai sutaria. Tad šiuo klausimu nėra daugiau apie ką kalbėti. Ji nežadėjo ko nors keisti savo gyvenime.
Paskutinės žinutės savo mylimajai
Pastarąsias dvi savaites prieš tragišką įvykį Gintaras buvo apsigyvenęs Lolitos namuose... Kovo 10-ąją vaikinukas trumpam parvykęs į tėvų sodybą pasikalbėjo su mama. Vėliau grįžo atgal. Apie 15 valandą išėjo pakapoti krūmų, augusių ant netoliese esančių kapinių šlaito. Po kurio laiko Lolita gavo nuo Gintaro keletą žinučių. Jis prisipažino moterį mylįs, tačiau pasitraukiąs iš gyvenimo. Sunkiai suvokiamą žingsnį žengęs jaunuolis net nurodė vietą, kur jį galima rasti. Grįžusi iš kiemo ir perskaičiusi žinutes, Lolita puolė bėgti į kapines. Nors savo mylimąjį išlaisvino iš suraizgytų virvelių kilpos, tačiau jam jau niekuo padėti negalėjo... Moteris skaudžiai išgyvena šį tragišką įvykį, šiuo metu net pasiėmė atostogas.
Pernelyg sunki užduotis
Į klausimą, kas kaltas, daugelis kalbintų žmonių atsakė nevienodai. Štai tos pačios Parovėjos seniūnijos Latvelių kaimo gyventoja K. A. sakė, jog kalčiausia šioje istorijoje yra toji suaugusi moteris. Jeigu jaunuoliui būtų buvę daugiau nei dvidešimt - gal ir būtų galima su juo draugauti, galvoti apie ateitį, tačiau 16 metų žmogus - dar ne brandus vyras, o vaikas, kuriam reikia ne moters, o motinos... Kiti pašnekovai sakė galį tokią keistą draugystę suprasti tik tuo atveju, jeigu vaikinui namuose buvo nelabai gera, jeigu tėvai juo mažai rūpinosi, jeigu jis neturėjo nė vieno gero draugo... Psichologų nuomone, du žmonės, kuriuos skiria didelis metų skirtumas, gali vienas kitą mylėti tada, kai jaunesniajam reikia globos, kai jis jaučiasi vienišas, kai gauna iš savo partnerės ar partnerio kažkokią materialinę paramą ir suvokia, jog situacija keičiasi, jog jis tampa kažkam svarbius... Esą tragiškai pasibaigti ši meilės istorija galėjo dėl to, jog jaunuolį draskė gilūs vidiniai prieštaravimai. Jam reikėjo rinktis - mylimą moterį ar tėvus, visuomenės požiūrį ir vertinimą. Tačiau gyvenimiškos patirties dar neturinčiam jaunam žmogui tokia užduotis pasirodė esanti pernelyg sudėtinga...
Santykiai su keturiolikmečiais - jau ne nusikaltimas
Po Gintaro laidotuvių pasigirdo gandų, jog jo tėvai bei artimieji visko taip nepaliks, o bandys kažkokiu būdu atkeršyti jų vaiką paviliojusiai ir jį pražudžiusiai moteriai. Kerštas lieka kerštu, tačiau kyla kitas klausimas - ar nenumatyta atsakomybė už santykius su nepilnamečiais asmenimis. Advokato Daniaus Svirinavičiaus teigimu, tokius klausimus aiškina 21-asis Baudžiamojo kodekso skyrius "Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui". Yra suformuotos kelios nusikaltimo sudėtys, kai taikoma atsakomybė dėl išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti, seksualinio priekabiavimo, mažamečių tvirkinimo. Dėl tokių straipsnių taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas yra priėmęs nutarimą, kuriame išskirti du dalykai. Pirmasis pripažįsta, jog lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas abipusiu sutikimu, jei tai darantiems asmenims yra suėję 14 metų, nėra nusikaltimas, tačiau jeigu nukentėjėlis (nesvarbu - vyras ar moteris) dėl psichinės ligos, socialinės brandos ar protinio vystymosi atsilikimo nesuvokia arba ne visai suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdžio ar esmės, padaryta veika gali būti vertinama, kaip padaryta prieš nukentėjėlio valią.
