Irena ZUBRICKIENĖ
Vakar rytą Šakių rajono policijos komisariato pareigūnai dar neturėjo žinių apie rastą Nemune, ties Kriūkais, nuskendusio žinomo marijampoliečio Remigijaus Kartano (45 m.) kūną. Ne vienerius metus Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Marijampolės skyriui vadovavęs R. Kartanas Nemuno gelmėje pradingo praėjusio trečiadienio vakarą, ką tik baigęs penkių dienų kelionę plaustu Lietuvos upėmis.
Pastaruoju metu Remigijus Kartanas, išėjęs iš darbo akcinėje bendrovėje "Kazlų Rūdos metalas", atostogavo. Paįvairinti laisvalaikį vyras nusprendė kelione plaustu, į kurią susiruošė su dviem draugais. R. Kartanui toks aktyvus poilsis buvo jau įprastas - upėmis jis plaukė penktą kartą. Ne "pirmokai" šioje kelionėje buvo ir Remigijaus bendražygiai. Vyrai turėjo savadarbį plaustą su galingu varikliu - ant šešių 200 litrų talpos statinių sumontuotą didžiulę konstrukciją. Ant plausto žygeiviai dar išsiskleisdavo palapinę. Bičiuliai, iš Marijampolės išvykę automobiliu, kelionę plaustu pradėjo Vilniuje - plaukė Nerimi. Ties Kaunu vyrai įplaukė į Nemuną. Penktąją kelionės dieną keliautojai pasiekė Kriūkų miestelį Šakių rajone, kur gyvena jų artimų giminaičių. Tai buvo paskutinysis kelionės taškas - čia vyrai laukė išsikviestų artimųjų, kad padėtų parsigabenti į Marijampolę jų plaustą ir visą mantą. Kaip tik tądien daugelyje Lietuvos miestų buvo liūtys, ties Kriūkais siautė didžiulė vėtra. Kol ant kranto išlipę plaukikai nešiojosi savo daiktus, juos taip pat merkė lietus. Vienas draugų nuėjo pas gimines persirengti. Likę vyrai jau buvo nusisegę gelbėjimo liemenes, kai staigus vėjo gūsis netikėtai pradėjo ridenti palengvėjusį plaustą nuo skardžio ir įmetė į Nemuną. Ir Remigijus, ir marijampolietis Algis Samuolis šoko į vandenį paskui. Pastarasis dar girdėjo paskui plaukiančio Remigijaus žodžius, kad nebepajėgs pasivyti plausto, todėl Algis, jau beveik įsitvėręs savo turto, patarė Remigijui sukti atgal į krantą. Kai Algiui pavyko užsiropšti ant plausto, vyras pradėjo dairytis Remigijaus, šaukė jį, tačiau bendražygio nebuvo nei matyti, nei girdėti.
Atvykę keliautojų parsivežti artimieji pamatė upėje plūduriuojantį plaustą ir žmogų ant jo. Vėjas toliau dirbo savo darbą - plaustą nešė į kitą Nemuno krantą. Ant jo buvusį Algį, Krašto apsaugos tarnybos darbuotoją, ne juokais sunerimusį dėl draugo dingimo ir todėl ištiktą šoko, valtimi parplukdė pagalbon sušokę vietos žvejai. Remigijaus taip niekas ir nebepamatė.
Vietos gyventojai pasakojo, kad Nemunas ties Kriūkais labai klastingas - yra nemažai sūkurių. Spėjama, kad Remigijus Kartanas tapo būtent sūkurio auka. Vyrai apmaudžiai konstatavo, kad nelaimė įvyko vos keli metrai nuo kranto, o nuo nelaimės vietos - vėl vandens vos iki kelių. Keliautojų pasitikti atvykę jų artimieji iki dabar apgailestauja, kad nespėjo kokiomis penkiomis minutėmis anksčiau - esą gal visi drauge būtų greičiau nukraustę plaustą ir viską susitvarkę.
Nelaimėlio kūno aktyviai ieškojo grėbliais, tinklais ir žeberklais "apsiginklavę" vietos žvejai, taip pat atvykę profesionalūs gelbėtojai, išnarstę pačias giliausias duobes. Paieškos buvo nesėkmingos. Pareigūnai spėliojo, kad vanduo skenduolį atiduos po dviejų trijų parų. Deja...
Remigijus Kartanas Marijampolėje buvo gerai žinomas žmogus. Mokytojavęs keliose miesto mokyklose (dėstė vokiečių kalbą) jis kurį laiką buvo 7-osios vidurinės mokyklos direktorius, vėliau - Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas. Pastaruoju metu dirbo Kazlų Rūdoje ir buvo vienas iš kandidatų vadovauti šiuo metu Marijampolėje steigiamam Šiaulių banko skyriui. Su žmona Remigijus augino paauglę dukterį.
