Alvidas JANCEVIČIUS
Tai atsitiko 2005 metų rugpjūčio 12-ąją viename Tauragės miesto Vytauto gatvės butų. Begirtuokliaudami Algirdas Jucius ir Gintaras Bartkus užmušė V. M.
Kartą grįžęs namo, A. Jucius prisidėjo prie ten begeriančios kompanijos. Po to ėmė ir sudavė savo buto šeimininkui V. M. du smūgius į veidą. Atėjus G. Bartkui, visi nuėjo gerti į kambarį. Konfliktas tęsėsi. A. Jucius pradėjo talžyti buto šeimininką - pirmiausia ramentu, po to spardė, daužė kumščiais. V. M. nugriuvus ant grindų, dar keletą kartų įspyrė į pilvą, po to vėl keletą kartų medinio ramento smailuoju galu smogė į viršugalvį. Kaip pats A. Jucius teisme aiškino, kur sudavęs, nelabai prisimenąs, nes jam pasidarę bloga.
Kai A. Jucius pasakė, kad V. M., esą dirbęs įgaliotiniu, prie egzekucijos prisijungė G. Bartkus - spyrė V. M. į veidą, daužė, spardė, šokinėjo gulinčiam V. M. ant galvos, krūtinės. Kai bute tebebuvę sugėrovai nukentėjusįjį įkėlė į lovą ir bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, G. Bartkus įsibėgėjęs dar porą kartų užšoko ant V. M. Šuolių neatlaikiusi, sulūžo lova... Nors V. M. neigė dirbęs įgaliotiniu, verkė, prašė nemušti, A. Jucius kartojo, "kad tą mentą, gaidį" reikia užmušti. Ir vis spardė nelaimėlį.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nusikaltimo iniciatorių Algimantą Jucių už itin žiaurų nužudymą nuteisė kalėti 14, o Gintarą Bartkų - 13 metų.
A. Jucius susitaikė su likimu, o G. Bartkus pamėgino savosios teisybės ieškoti toliau. Kai Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija jo apeliacinį skundą atmetė, į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atkeliavo kasacinis skundas, kuriame G. Bartkus prašė bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Esą buvęs pažeistas Baudžiamojo proceso įstatymas, nes nepaskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. G. Bartkaus nuomone, teismui turėjusi sukelti abejonę jo psichinė būklė nusikaltimo metu - tai, kad jis puolęs vykdyti A. Juciaus paliepimą ir be priežasties mušti V. M., leidžia daryti išvadą, jog jis nesupratęs savo veiksmų esmės. A. Jucius, siekdamas savo savanaudiškų tikslų, reikalaudamas mušti nukentėjusįjį, pasinaudojęs jo neblaivumu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad teismui būtų kilę abejonių dėl G. Bartkaus pakaltinamumo. Nei jis pats, nei gynėjas prašymų paskirti psichiatrinę ekspertizę teismų posėdžiuose nepareiškė, G. Bartkus psichine sveikata nesiskundė, o byloje esančioje pažymoje nurodyta, jog G. Bartkus psichikos sveikatos centre į įskaitą neįrašytas. Teismų sprendimais nustatyta, jog G. Bartkus nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio. Būtent dėl šios priežasties jis neteko savitvardos, tapo priekabus, įžūlus. Tai ir turėjo įtakos kito žmogaus nužudymui. Kartu pats nuteistasis aiškino, jog nukentėjusįjį mušęs dėl to, kad buvo girtas ir A. Juciaus paskatintas. A. Juciaus patarimas mušti V. M. nebuvo prievartinio pobūdžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuteistojo Gintaro Bartkaus kasacinį skundą atmetė.
