(tęsiant Vilkaviškio rajone buvusios "žmogžudystės gaisre" temą) ............................................................................. Po kraupios tragedijos - kaip pagautas paukštis
Be namų, be artimųjų, be ramybės
Irena ZUBRICKIENĖ
Tėvų staigios netekties skausmo žaizdas keturiolikmetei Žydrūnei Petravičiūtei teks gydytis gyvenant Marijampolės apskrities vaikų globos namuose, į kuriuos ji pateko keletą parų po laidotuvių praleidusi tetos Astos Draugelienės, motinos sesers, šeimoje Marijampolėje.
Per keliolika bendravimo su mūsų korespondente minučių Žydrūnė, baugščiai įsitaisiusi ant koridoriuje esančios batų dėžės ir tik akies krašteliu retkarčiais pažvelgdavusi į pašnekovę, nepasijudino iš vietos ir teištarė vos porą sakinių. Apie tragediją išgyvenančios dukterėčios būseną, patikinusi, kad mergaitei "tokia patirtis ir našta ne pagal pečius", daugiau kalbėjo jos teta. Mandagiai, bet šykščiai bendravusi moteris įsitikinusi, kad "žiniasklaida savo darbą jau padarė", tad dabar derėtų "bent jau iki teismo negilinti mergaitės skausmo".
Asta Draugelienė tikino ir pati Žydrūnės neklausinėjusi įvykio detalių, kurias turėtų išsiaiškinti teisėsaugininkai. Moteriai svarbiausia, kad paauglė kuo greičiau primirštų kraupaus nusikaltimo vaizdus ir nuotaikas. Pirmąsias naktis po laidotuvių Žydrūnė miegojo gana ramiai, sakė nesapnavusi jokių košmarų. Tetos bute ji nesijautė kaip namuose, nes artimos giminaitės iki tragedijos bendraudavo nedažnai. Astos Draugelienės teigimu, ji pati ir dabar jau nužudytoji sesuo Jolanta Petravičienė, taip pat anksti likusios be motinos, kurią pakirto liga, netrukus pasuko skirtingais keliais - tvarkingą šeimą sukūrusi Asta pastaruoju metu vis labiau kritiškai vertino lengvabūdišką Jolantos požiūrį į gyvenimą, pomėgius. Todėl seserys bendraudavusios retai. Užtat dabar, Žydrūnei likus be motinos ir patėvio, be turėtų namų, dukterėčiai ir tetai reikės artimiau pažindintis vienai su kita, pratintis vienai prie kitos.
- Šiuo metu neturime sąlygų Žydrūnę priglausti savo šeimoje ir tapti jos globėjais, tačiau jos, įkurdintos vaikų namuose, tikrai neapleisiu, - žadėjo pradinukę dukterį su vyru auginanti Asta Draugelienė. - Paėmusi mergaitę globoti privalėčiau užtikrinti jai ateitį. Nenoriu ir negaliu būti globėja vien dėl pinigų, kuriuos našlaičiams skiria valstybė. Kol kas Žydrūnė pagyvens vaikų namuose, mes matysimės, o tolimesnis jos kelias priklausys nuo pačios norų ir pastangų.
Rūpėjo sužinoti, kiek tiesos sklandančiose kalbose, kad po dvigubos žmogžudystės, bandytos paslėpti gaisru, Žydrūnę vieno kauniečio bute laikęs virbališkis Robertas Raulynas, vienas iš šio nusikaltimo pagrindinių įtariamųjų, yra paauglės gelbėtojas. Esą jei ne jis, šiandien ir Žydrūnė, kraupaus nusikaltimo liudininkė, būtų nužudyta. Pastebimai suklususi Žydrūnė pradėjo energingai linksėti galva, patvirtindama šią versiją. Beje, apie tai Žydrūnė per motinos laidotuves buvo užsiminusi ir atskirai gyvenančiai savo sesutei Odetai, penktokei. Mergaitės tetai tai buvo gana netikėta ir nauja. Į klausimą, ar jiedu su Robertu simpatizavo vienas kitam, galbūt draugavo, Žydrūnė neatsakė - liko sėdėti nuleista galva.
Apie tariamą Roberto ir Žydrūnės draugystę sakė nieko nežinojusios ir Pajevonio vidurinėje mokykloje besimokančios dvi artimiausios jos draugės iš dabar jau buvusios Žydrūnės klasės, iki tol, jų teigimu, tarpusavyje atvirai aptardavusios bene visus savo džiaugsmus ir rūpesčius.
- Atvirkščiai - ji buvo sakiusi, kad Robertas ją nuskriaudė ir toliau užkabinėja, - stebėjosi jos. - Žydrūnė net minėjo, kad pamačiusi Robertą net drebėti iš baimės pradeda. Jeigu jiedu būtų draugavę, mes būtume žinoję. Be to, simpatizuojantis vaikinas, manome, negąsdintų savo draugės šeimos, išdaužydamas langus.
Roberto ir Žydrūnės artimos draugystės versija - naujiena ir nelengvu paauglės gyvenimu nuolat besidomėjusiai jos klasės auklėtojai Romualdai Dausinienei. Jos ir kolegų nuomone, jauni vaikinai žiauriais nusikaltėliais tapo pirmiau tapę protą atimančio alkoholio aukomis. Pirmosiomis įkarščio minutėmis jie turbūt planavo nužudyti ir liudininke tapusią mergaitę, tačiau vėliau šio žingsnio jie nežengė tik dėl to, kad atsitokėję pasigailėjo savęs nesėkmės atveju - esą nepilnamečių skriaudikai kolonijose žeminami ir taip pat skriaudžiami.
Įvykį tiriantys Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorai neslepia, kad Žydrūnės parodymuose yra prieštaravimų, kuriuos tikimasi pašalinti vėliau, tyrimui įsibėgėjus ir atlikus įtariamųjų akistatas su nukentėjusiąja, gavus oficialias ekspertizės išvadas. Sunkiai paaiškinamas ir gana ramus mergaitės elgesys Kaune, bendraujant su ją pagrobusiu Robertu. Teisėsaugininkai linkę "nurašyti" tai itin jaunam Žydrūnės amžiui - esą vaiko mąstymas dažnai padiktuoja suaugusiems nesuvokiamą elgesį. Gerai Žydrūnę pažįstančios klasės auklėtojos, po įvykio bendravusios su ja laidotuvėse, manymu, tragedija per vieną dieną keturiolikmetę subrandino ir pakeitė - iki tol buvusi gana aktyvi ir smalsi mergaitė, turėdavusi savo nuomonę, dabar yra tyli, sutrikusi, užsisklendusi savyje, susigūžusi, netikra dėl savo ateities, priversta pratintis prie jai svetimos aplinkos, suktis iki tol nepažįstamų žmonių rate.
- Dabar Žydrūnei nelengva - ji kaip pagautas paukštis. Galbūt ji dar svarsto, kaip ir kodėl viskas atsitiko, kas dėl to labiausiai kaltas, kuo čia viskas baigsis. Ką ji jaučia, tik jai vienai ir suprasti. Manau, kad mergaitei būtina psichologo pagalba, net jei dabar ji ir nesapnuoja košmarų. Tik specialistas galėtų padėti jai "susitvarkyti" jos situacijoje, palengvinti tragišką jos dalią, - įsitikinusi mokytoja R. Dausinienė, planuojanti netrukus aplankyti buvusią auklėtinę, kuriai šiuo metu mokykloje kaupiama materialinė parama.
Audriaus VISOCKIO nuotr. :
- Mokytoja R. Dausinienė ir Žydrūnės geriausia draugė Vaida neigia buvus Žydrūnės ir jos pagrobėjo draugystę
- Pajevonio moksleivius sukrėtė tragiškas bendraklasės likimas
- Pas močiutę seniai gyvenanti penktokė Odeta norėtų dažniau matytis su vaikų namuose atsidūrusia vyresniąja seseria
- Saulius Petravičius, kažkada įsidukrinęs žmonos Jolantos mergautinę dukrelę Žydrūnę, sako, kad po skyrybų jį ir mergaitę tesieja bendra pavardė
- Senoji Petravičienė nežada drausti Odetai bendrauti su seseria, tačiau globoti abi mergaites nepajėgtų
2001 12 17
