Teks prisiminti seną praktiką

Sovietmečiu Lietuvos valdžios vyrai, norėdami iš Maskvos iškaulyti respublikai reikalingų gėrybių, į kelionę Rusijon leisdavosi su dešrų, skilandžių, rūkytų kumpelių ir kitokių skanėstų prikrautais lagaminais, kurių turinys atverdavo aukštų kabinetų duris ar tapdavo patikimiausiu visrakčiu į slapčiausius didžiosios kaimynės resursų podėlius. Vėliau Atkuriamojo Seimo pirmininkas net leisdavo sau pagrūmoti Maskvai kumšteliu grasindamas, jog neleis eksportuoti į Rusiją delikatesinių mėsytės gaminių ir jų didmiesčiai išmirs badu. Tačiau maskoliai kažkodėl neišsigando, laikai keičiasi ir lietuviškų skanėstų persisotinę rusai dabar jau itin priekabiai renkasi, kokius maisto pramonės gaminius iš Lietuvos pirkti ir kokioms įmonėms leisti juos eksportuoti. Naujieji rusai reikalauja ne tik europietiškos kokybės, bet ir aibės įvairiausių smulkmenų, kurios, atrodytų, jokios įtakos eksportuojamos produkcijos kokybei neturi. Kelios maisto produktų gamybos įmonės nuo spalio 1-osios negavo teisės eksportuoti savo gaminius į Rytus tik todėl, kad ant produkcijos sandėlių nebuvo užrašo, jog jie skirti Rusijai. Iš Maskvos atvykę veterinarijos tarnybos inspektoriai smulkmeniškai ieško ir kitokių panašių kliaučių. Betrūksta, jog griežti instruktoriai pareikalautų vagonus, kuriuose bus vežama produkcija, būtinai papuošti raudonomis vėliavėlėmis ir kūjo bei pjautuvo ženklais. Nejaugi mūsų "pramušinėjimo" veteranai jau neprisimena liaudies patarlės, jog "sauso niekas neklauso", ir pamiršo, kad anuomet prie į Maskvą gabenamų vertybių būtinai reikėdavo pridėti ir kliuksinčių butelaičių su rusų taip mėgstamu Stakliškių gamybos "lietuvišku vynu": "Dainava", "Palanga", "Suktiniu" ar "Malūnininku"? Nors dabar midaus gamybos bendrovę graužia vidaus problemos, tačiau gal "dėl tos Lietuvos" jos vadovai pamirš tarpusavio nesutarimus ir prisidės gelbėjant bendrą reikalą, nes inspektorių laukia ir eksporto leidimus norinčios gauti žuvies, pašarų ir paukštienos gamybos įmonės bei laivai.