Sigitas STASAITIS
Šiaulių Dubijos vidurinėje mokykloje kelias dienas nebuvo girdėti įprasto mokinių krykštavimo. Vyresniųjų klasių moksleiviai verkdami į paskutinę kelionę išslydėjo bendramokslę Neringą Burneckaitę, žuvusią per dviračių sporto treniruotę. Mergaitė neatsargiai pasuko prieš pat atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas G. Nomeika nepaisė trenerio perspėjimų autobusiuko šviesomis ir nesusiprato pristabdyti. Formaliai G. Nomeika teisus, tačiau dėl tokios teisybės visiems labai liūdna - dar vienu vaiku Lietuvoje mažiau. Atėjus vasarai ir prasidėjus atostogoms tūkstančiai vaikų dviračiais pasipils į gatves, o mes, suaugusieji, juos kaip ir kasmet toliau traiškysime automobiliais?
Neringa Burneckaitė labai norėjo sportuoti. Moksleivė tam turėjo gerus duomenis, todėl buvo priimta į Dubijos vidurinės mokyklos sportinę klasę. Gal dėl to, kad Neringos tėvas Antanas Burenckas jaunystėje lankė dviračių sportą, o ir vyresnis brolis taip pat treniruotėse mina pedalus, Neringa irgi pasirinko tą patį sportą. Iš pradžių mergaitė važinėjo madingiausiu BMX kroso dviračiu, kuriais lenktyniaujama specialioje kalvotoje trasoje. N. Burneckaitei sekėsi: 2000-aisiais metais savo amžiaus grupėje Nertinga buvo Lietuvos BMX čempione, dar po metų užėmė antrąją vietą. Pernai moksleivė dalyvavo III tautinėje olimpiadoje, kur taip pat laimėjo antrąją vietą. Kartą N. Burneckaitė startavo net ir tarptautinėse BMX varžybose Latvijoje. Naujokei neblogai pasisekė - ji užėmė šeštą vietą. Kaip ir daugelis vaikų Neringa skubėjo daug ką išbandyti. Pernai vasarą mergaitės tėvas dukrą atvedė į Šiaulių sporto mokyklą "Dubysa" pas vienintelį belikusį šiame mieste plentinio dviračių sporto trenerį Kęstutį Norvaišą (41 m.). Kažkada abu vyrai kartu lankė dviračių sporto treniruotes ir buvo draugai.
Taip N. Burneckaitė pradėjo važinėti sportiniu plento dviračiu. Pastarosiomis dienomis mergaitė buvo pradėjusi ruoštis Lietuvos jaunučių varžyboms, kurios įvyks rugpjūtį. Prieš kelias dienas paauglė atvyko į paskutinę savo treniruotę...
Tądien treniravosi tik penki dviratininkai, tarp kurių ir vyresnis Neringos brolis. Nors sporto mokykla stokoja lėšų ir treneriui nenuperka benzino, K. Norvaiša nutarė nepalikti savo auklėtinių važiuoti vienų. Už savo pinigus pripylęs mikroautobuso baką jis kartu su dviratininkai išvažiavo į treniruotę. Grupelė pasuko piečiau, į Šiaulių - Kelmės plentą.
Diena Šiaulių dviratininkams pasitaikė tikrai "juoda". Prieš treniruotę įsisukę į sporto mokyklą ilgapirščiai pavogė K. Norvaišos asmeninius pinigus, už kuriuos treneris tądien ruošėsi pirkti naują automobilį. Po to važiuodamas ties Aukštelkės gyvenviete dvylikametis sportininkas Saulius G. staigiai suktelėjęs nepraleido lengvojo automobilio "Mitsubishi Galant". Mašinos vairuotojas stuktelėjo dviratininką ir šis nuvirto. Laimei, vaikas susižeidė nesmarkiai, tačiau vis vien teko kviesti greitąją medicinos pagalbą. Apie 17 valandą į Aukštelkę atvykę medikai nustatė, kad vaikui sutrenkta krūtinė ir galva. Kai Saulius G. buvo įsodintas į greitosios pagalbos autobusiuką, treneris su kitais auklėtiniais nuvažiavo toliau. Grupė sėkmingai pasiekė Sauginų kaimą prie Šiaulių jūros ir ruošėsi apsisukti. Ties autobuso sustojimu prieš grupę važiavęs K. Norvaiša apsuko savo autobusiuką ir sustojo. Įjungęs mašinos šviesas treneris mirksėjo atvažiuojantiems automobiliams, perspėdamas apie dviratininkus.
Keturi dviratininkai sėkmingai apsisuko, beliko apsisukti tik N. Burneckaitei, riedėjusiai paskutinei. Tuo metu Neringai pavymui lėkė mikroautobusas "Mazda 2000", vairuojamas šiauliečio Gintaro Nomeikos (35 m.). Neapsidairiusi, nepamačiusi ją lenkiančios mazdos N. Burneckaitė staiga pasuko dviračio vairą kairėn ir išvažiavo skersai važiuojamosios dalies. Pasak įvykio liudytojų, viskas įvyko taip staigiai, jog G. Nomeika nespėjo net pradėti stabdyti. Mergaitė kelis metrus skrido oru, o mikroautobusas sustojo jau už gulinčios dviratininkės.
Greitoji medicinos pagalba atvyko labai greitai, nes tai buvo tas pats ekipažas, ką tik baigęs teikti pagalbą Sauliui G. ir dar nespėjęs sugrįžti į Šiaulius. Deja, medikai nė kuo padėti nebegalėjo. Vėliau keli laikraščiai treneriui prikišo, jog dviratininkė važiavo be šalmo. Treniruočių metu sportininkams dviratininkams dėvėti šalmus nėra privaloma. Kita vertus, šalmas nebūtų nieko lėmęs - mašinos smūgis teko mergaitei tik į šoną bei krūtinę. Mirties priežastis - nuo smūgio plyšusi aorta,o galva ir kaulai nenukentėjo.
Pasak trenerio K. Norvaišos, iššokęs G. Nomeika jo iškart paklausė, kas jam atlygins nuostolius dėl išdaužto priekinio stiklo bei apibraižyto automobilio. Treneris tvirtina sugėdinęs vairuotoją - vaikas miršta, o jis dėl kažkokio stiklo... Išgirdęs priekaištą G. Nomeika atsitokėjo, pamatęs, kad jo kliudytas vaikas mirė, nustojo kalbėti apie stiklą. Vairuotojas dėl tragedijos ėmė kaltinti pačią dviratininkę, staigiai išsukusią į važiuojamąją dalį.
- Taip, pagal įstatymą tu gal ir teisus, - atšovė susijaudinęs K. Norvaiša. - Tačiau gyvenimas netelpa į sausas taisykles ir įstatymus. Vairuojant dar reikia paisyti ir žmogiškumo bei padorumo - juk kelias tiesus, matomumas puikus, iš tolo matei ryškiai apsirengusių apsisukančių dviratininkų grupę, dar ir aš mirksėjau šviesomis, perspėdamas apie pavojų. Negi buvo sunku sumažinti greitį?
Avarijos metu abu žuvusiosios tėvai uždarbiavo Anglijoje. Sužinoję apie netektį sutuoktiniai nedelsdami parskrido į Šiaulius. Įvykį tiriantys Šiaulių rajono tardymo inspektorius P. Šidiškis "Akistatos" atsisakė teikti informaciją, nurodydami kreiptis į prokuratūrą. Pastarojoje gi nurodė kalbėtis su tardytojais - inspektoriais. Žodžiu, per dvi dienas taip ir nepavyko gauti jokių žinių apie tyrimą. Kalbėtis su "Akistata" atsisakė ir G. Nomeika. "Akistatos" žiniomis, jis pareigūnams kaltę neigia, tvirtina, kad jo autobusiuko greitis buvo įstatymo leistose ribose.
Pasak K. Norvaišos, sportininkai per treniruotę turi nuvažiuoti iki šimto kilometrų, tad negali pramogauti važinėdami dviračių takais ir šaligatviais. Deja, važiuojant keliu tenka saugotis lenkiančių automobilių. Mūsų vairuotojų tokia kultūra, jog ne vienas, aplenkdamas dviratį, tingi pasitraukti bent kiek kairiau, o patys įžūliausieji dviratininko iš viso nelaiko eismo dalyviu - nenori praleisti net važiuojančio pagrindiniu keliu.
Dviračių sportas - gana pavojingas visame pasaulyje. Kovo mėnesį palaidotas Kazachstano dviratininkas Andrėjus Kiviliovas, kuris mirtinai susižeidė griūdamas daugiadienių lenktynių Paryžius - Nica etape. Sportininkai žūsta ir Lietuvoje. Sovietmečiu Kaune užsimušė į stovintį automobilį įsirėžęs garsaus trenerio V. Sančiausko auklėtinis, panašiomis aplinkybėmis 1987 metais žuvo dviratininkė Šiauliuose, yra užsimušusių dviratininkų ir kituose miestuose.
Žymiai dažniau už sportininkus žūsta ar sužalojami dviračiais besivažinėjantys kaimiečiai bei vaikai. Pasak policininkų, dažnas kaimietis gali lito savo dviračio atšvaitui, nes už tokią sumą išeina puslitris naminio alaus. Pasak statistikos, daugiausiai dviračiais važiuojančių kaimiečių po automobiliais pakliūva sutemus. Neretai tuomet dviratininkai būna neblaivūs ir, kaip taisyklė, tamsiai apsirengę.
Labai dėl auklėtinės žūties išgyvenantis treneris K. Norvaiša prašo vairuotojų ypač susikaupti pamačius gatvėje dviračiais besivažinėjančius vaikus. Trenerio žodžiais, vaikai visada blogiau orientuojasi nei suaugusieji, todėl sutikę mažuosius dviratininkus vairuotojai turėtų pristabdyti ir juos aplenkti kuo didesniu atstumu.
- Tikras vairuotojas ne tas, kuris po avarijos pripažįstamas nekaltu, o sugeba iš viso išvengti avarijos, - pridūrė K. Norvaiša.
S. Stasaičio nuotr.
N. Burneckaitė nepamatė ją prisivijusio automobilio, ir šiandien mergaitės nebėra.
( Dvirat 1.jpg );
Treneris K. Norvaiša per auklėtinės laidotuves labai išgyveno.
(Dvita 2; 3. jpg ).
