Jonė OŽALAITĖ
Chuliganas - patriotas - recidyvistas
Šiauliečio Simo Joniko (62 m.) biografija nepaprastai spalvinga: 3 teistumai, tarnyba Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, vėl 3 teistumai ir galų gale - recidyvisto vardas.
Santykius aiškindavosi kumščiais
Karšto būdo, o dar mėgstantis išgerti S. Jonikas visą gyvenimą mėgo mosuoti kumščiais. Ir ne tuščiai - visus, išdrįsusius jam papriekaištauti, ar nesutikusius su jo nuomone, mėgo paauklėti. Žinoma, ne pirštu pagrūmodamas ar moralu - žiebdavo savo tariamam priešininkui į akį, o jei rankose pasitaikydavo ginklas, panaudodavo ir jį.
Į pareigūnų akiratį S. Jonikas pateko vos sulaukęs 18 - sumušė jam kažkuo neįtikusius bendradarbius. Po 6 metų nuo jo nukentėjo kaimynas - gavo klozeto dangčiu per galvą dėlto, kad pasidomėjo, kas gi jo bute į jo tualetą dergia... Trečią kartą už grotų S. Jonikas sėdo už giminaičio sumušimą. Visus tuos teistumus S. Jonikas pelnė sovietmečiu. Tuo metu jis buvo gydytas ir psichiatrijos ligoninėje.
Gynė parlamentą
Tačiau atgavus nepriklausomybę, matyt, visi šie biografijos faktai buvo palaikyti sovietinių struktūrų susidorojimu su žmogumi - S. Jonikas buvo priimtas į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą. Jis davė priesaiką ir dalyvavo ginant parlamentą.
Už nuopelnus atkuriant Šaulių sąjungą S. Jonikas buvo apdovanotas Šaulių sąjungos Žvaigždės medaliu. Jis buvo pristatytas ir Sausio 13-osios medaliui gauti. Bet matyt, dėl to, kad būdamas savanoris S. Jonikas labai triukšmingai - su pasišaudymais - atšventė savo gimtadienį viename Šiaulių alaus bare, medalio taip ir negavo. Užtat už chuliganizmą pelnė 2 metus belangės.
Nužudė motiną
Anksčiau į laisvę išleistas vyras mušėsi į krūtinę daugiau nebenusikalsiąs ir prašėsi priimamas atgal į savanorius. S. Joniku buvo patikėta ir jis dar 2 metus nešiojo garbingą savanorio uniformą.
Tačiau ramiai gyventi S. Jonikas negalėjo. 1995 metų rudenį būdamas girtas iš antrojo namo aukšto išmetė savo motiną. Sunkiai sužalotą moterį dar bandė gelbėti medikai, bet po 5 dienų jinai mirė.
Sūnus už motinos nužudymą buvo nuteistas 13 metų kalėti, tačiau į laisvę ir vėl išėjo anksčiau. 2005 metais sausį S. Jonikas grįžo į gimtinę.
Rodos, vėtytas ir mėtytas S. Jonika galėjo sau ramiai senti. Bet po ranka pasitaikė, jo žodžiais tariant, "laisvo elgesio moterys". Mat jis, girdi, pasikvietęs dvi moteriškes į namus, norėjo su jomis tik "normaliai" pabendrauti.
Norėjo pažiūrėti, kaip valgo ir geria
Pernai vieną birželio dieną S. Jonikas netoli parduotuvės užkalbino dvi moteriškes. Tai buvo iš Kelmės rajono atvykusios Jūratė R. (34 m.) ir Jadvyga S. (49 m.). Kaip sakoma, toks tokį pažino ir prie alaus pavadino. Parsivedė šiaulietis tas moteriškes į namus, vaišino jas alučiu bei degtine. Vėliau teisme S. Jonikas aiškino, kad jam labai magėjo pažiūrėti, kaip žmonės jaučiasi, už dyką valgydami ir gerdami.
Tačiau pareigūnai, atlikę tyrimą, nustatė, kad buto šeimininkas ne tik žiūrėjo į savo viešnias. Gerokai "apšilęs" S. Jonikas nusirengė ir likęs vien tik su trumpikėmis pareikalavo, kad viešnios "dėl laisvumo ir intymesnio bendravimo" irgi nusimestų savo rūbelius.
Jaunesnioji Jūratė teisme pasakojo, kad išsigandusi šeimininko reikalavimų, irgi nusirengusi, bet tik iki pusės. Antroji, Jadvyga, buvo išvadinta sena kale ir jai paliepta dingti iš buto. Nors ir įsižeidusi moteris draugės nepaliko vienos, o nuo S. Joniko pasislėpė.
Likęs vienas su Jūrate S. Jonikas ėmė jai meilintis, lindo bučiuotis, reikalavo visai nusirengti. Viešnia nebeapsikentusi tokio elgesio, supyko ir apšaukė aistros pagautą vyrą maniaku.
Daužė kuo pakliuvo
Dabar jau įniršo S. Jonikas. Kaip, girdi, drįsti mane, tokį dosnų žmogų atstumti, nedėkingoji! Stvėręs po ranka pasitaikiusį metalinį arbatinuką, smogė keletą kartų Jūratei per galvą. Nuo stiprių smūgių moteris nukrito ant žemės. Sužvėrėjęs priekabiautojas čiupo dulkių siurblio kotą ir ėmė ją talžyti. Negana to, iš kažkur nusičiupęs plaktuką, keletą kartų moteriškei taip smogė per galvą, kad lūžo kaukolės kaulai ir auka prarado sąmonę.
Tuomet smurtautojas ėmė ieškoti pasislėpusios Jadvygos. Ją surado spintoje ir išsitempęs lauk aptalžė dulkių siurblio kotu. Egzekuciją nutraukė atvykę policijos pareigūnai. Mat kaimynai prieš vidurnaktį, nebeapsikentę iš S. Joniko buto sklindančių riksmų, iškvietė policiją. Ir, ko gero, visai laiku. Atskubėję pareigūnai rado dvi kruvinas moteris, jos buvo skubiai išvežtos į ligoninę. Girtas buto šeimininkas lindėjo pasislėpęs spintoje.
Ekspertai nustatė, kad Jūratei R. buvo smogta ne mažiau nei 44 kartus, jai padaryti gyvybei pavojingi sužalojimai. Moteris mirties išvengė tik medikų dėka. O Jadvygos S. sužalojimai buvo įvardyti kaip nesunkūs.
Buvo patikrinta psichika
Ikiteisminio tyrimo metu ir per teismą S. Jonikas aiškino, kad moteriškės pačios išprovokavo muštynes - atseit, Jūratė pirmoji nei iš šio, nei iš to trenkusi jam į kaktą. O plaktuko, girdi, jis griebėsi dėl to, kad gražiuoju rėkiančios sugėrovės nebuvo galima nutildyti. Be to, aiškino smurtautojas, jis skaitęs knygą apie tai, kaip vokiečiai koncentracijos stovyklose plaktuko smūgiais užmušinėdavo belaisvius... Jam, matyt, norėjosi patikrinti tą faktą.
Po tokių teisiamojo šnekų kilo abejonės dėl jo psichikos, todėl jam buvo paskirtos net dvi psichiatrinės ekspertizės. Nors, kaip minėta, sovietmečiu buvo gydytas nuo šizofrenijos, jį tyrę medikai konstatavo, kad S. Jonikas yra pakaltinamas ir dėl nustatytų psichikos sutrikimų gydymo jam nereikia, jis supranta savo veiksmus ir už juos privalo atsakyti.
Šiaulių apygardos teismas Simą Joniką pripažino kaltu pasikėsinus nužudyti vieną moterį, o kitą sužalojus. Už grotų jam teks praleisti 11 metų (jei vėl dėl gero elgesio nebus paleistas anksčiau laiko). Ir pagaliau jam suteiktas recidyvisto vardas.
